Pirma mintis, šaunanti į galvą, jeigu kalbėsime apie rezultatus, tai niekuo. Jeigu kalbėsime apie laiko sąnaudas, tai irgi niekuo. Bet, jeigu kalbėsime apie finansinę reikalo pusę, tai mokykloje Jūs nieko negavote už dyką. Kursuose Jūs nieko negausite už pinigus. Didelius pinigus.
Kaip gi čia yra? Gerai, mokykloje Jus mokė anglų kalbos 10 metų ir, duodu kepurę prišikt, Jūs negalite laisvai susikalbėti su tikrais anglais. Tikriausiai manote, kad tam reikia labai daug laiko… Bet kaip tada atsitiko, kad Jūs, būdamas mažas, jau po 2 metų galėjote laisvai susikalbėti su suaugusiais? Aaa… Sakote, tada buvote mažas ir protingas, o dabar esate tik “protingas”…

O kaip tada atsitiko, kad Kanados poliglotas Steve Kaufmann, kuris, būdamas 17 metų kalbėjo tik viena kalba (kai baigė mokyklą), per sekančius 47 metus išmoko laisvai kalbėti 10-čia, nebūdamas nei jaunas, nei juo labiau mažas. Tiksliau ne per 47, bet per 37 metus, kadangi, kai būdamas jaunas, 10 metų gyveno Japonijoje, jis neišmoko jokių kitų kalbų, kaip tik japonų.

Taigi 9 kalbos per 37 metus. Vidutiniškai 1 kalba per 4 metus (čia nekalbame apie tą išskirtinį atvejį, kai japonų kalba jis pradėjo kalbėti per 6 mėnesius). Kame čia šuo pakastas?

Ir vėlgi. Pirma mintis, šaunanti į galvą, tai gal, norint išmokti laisvai kalbėti anglų kalba, nereikia eiti į kalbų mokyklą?..

Todėl aš ir klausiu Tavęs, Žmogau. Ar nori dar 10 metų klausyti tų, kurie moko, ar pagaliau atsisuksi veidu į tuos, kurie moka?

Ir būkite aktyvūs, broliai ir seserys Kristuje. Jeigu nepatiko žinutė, parašykite smerkiantį komentarą, jeigu patiko, paspauskite tą mažą mygtuką “Like”.

Technorati Tags: anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos pamokos

“The greatest obstacle to discovery is not ignorance – it is the illusion of knowledge” –
Daniel Boorstin
“Leave them alone. They are blind guides of the blind. If one blind person leads another blind person, both will fall into a ditch” – Matthew 15:14 (International Standard Version ©2008)

Šis blogas skirtas žmonėms, kurie yra subrendę permainoms. Jeigu Jūs norite užsirašyti į anglų kalbos kursus, tada geriau paskaitykite ką nors kita. Manau, kad Jums užtenka reikalų ir be mano blogo skaitymo.
Kodėl aš sakau, kad anglų kalbos kursai yra iššvaistytas laikas? Ką gi, padarykime mažytį rinkos tyrimą. Jūs turite internetą. Išguglinkite visus forumus, kur žmonės – tokie patys kaip ir Jūs ir tokie patys kaip ir aš paprasčiausiai kalbasi apie anglų kalbos kursus. Susiraskite tas temas ir pradėkite skaityti. Skaitykite tol, kol rasite pirmą žinutę apie tai, kaip tūlas pilietis kažkuriuose anglų kalbos kursuose išmoko laisvai kalbėti anglų kalba.

Jeigu kažkuriuo momentu suprasite, kad švaistote savo laiką, grįžkite čia ir skaitykite toliau. Reikia visai mažai laiko, kad perskaityti šį straipsnį ir tai nieko nekainuoja. Patikėkit manim. Tie žmonės, kurie rašo tuose forumuose, sumokėjo kainą. Bet toli gražu ne visi suprato, kad jie sumokėjo už iššvaistytą laiką. Gali būti, kad šiame straipsnyje Jūs rasite idėjų, kaip nustoti švaistyti savo laiką ir kaip pradėti jį naudoti. Kiekvienam iš mūsų yra skirtas tam tikras laikas žemėje ir mūsų gyvenimo kokybė didele dalimi priklauso nuo to, ar mes tą laiką iššvaistysime ar išnaudosime.

Visi žino, kad norint susikurti geresnį gyvenimą reikia mokytis (arba sėkmingai vesti/ištekėti). Bet tik nedaugelis žino, ko reikia mokytis, kad gyventi geriau. Daug lietuvių važiuoja į Angliją, Airiją ir kitas šalis. Ar jie išvažiuoja ieškoti geresnio gyvenimo? Spėju, kad ne*. Jie tikisi susikurti geresnį gyvenimą grįžę namo – į Lietuvą. Į ten jie važiuoja mažiau ar daugiau sunkiai dirbti (pagalvokite apie tai, kas yra pigiausia darbo jėga ir kokio pasirinkimo ji gali tikėtis**). Bet ar esate pastebėję vieną detalę? Kuo sunkesnis darbas – tuo menkesnis uždarbis (malūnininko samdinys, tampantis grūdų maišus ant kupros, kaip ir griovių kasėjas, ištisą dieną mojuojantis kastuvu, tikrai nėra geriausiai apmokami darbuotojai). Lietuviai net patarlę yra sugalvoję: “Nuo darbo nebūsi bagotas, bet būsi kuprotas”.

Dabar trumpam nustokite skaitę ir pagalvokite. Tik sąžiningai, gerai? Ar Jūs nesate vienas iš tų, kurie galvoja: “Jeigu tik aš turėčiau pakankamai pinigų, mesčiau šitą nekenčiamą darbą ir užsiimčiau tuo, kas man patinka”.

O dabar pabūkime realistais. Pagalvokime, kada tai įvyks… Taip, Jūs giliai teisus mano malonus skaitytojau. Daugumai žmonių tas laikas neateina niekada. Kodėl taip yra? Ar kartais ne todėl, kad jie dažniausiai pakliūna į tą grupę žmonių, kurie savo laiką iššvaistė ir tebešvaisto toliau?

Paskaičiuokim. “Mylimas” darbas atima 8 valadas per dieną. Plius kelionė į ten ir atgal, plius pietų pertrauka. Viską sudėję gausite apie 33% aktyvaus gyvenimo laiko. Dar 33% laiko jūs pramiegate. Kas tau lieka, žmogau? Tarp 23 ir 65 metų yra 42 metų atstumas. Trečdalis laiko “mylimame” darbe sudaro lygiai 18 metų “mylimo” darbo dieną ir naktį be jokių pertraukų. Ar dėl to trynei mokyklos suolą? Ar to norėjai išmokti? 12 metų “mylimoje” mokykloje brutto plius dar 5 metai aukštojoje dėl 18 metų “mylimame” darbe netto? Ar ne per didelė kaina?

Grįžkime prie to, kad reikia mokytis. Ar kartais nėra taip, kad dauguma žmonių nežino, ko reikia mokytis, kad gyventi geriau? Ko reikia mokytis, kad pasiekti, ar bent jau priartėti prie finansinės nepriklausomybės, kuri atvertų duris į sekančius etapus? Ar to moko mokyklose? O gal mokyklose moko tapti paklusniais (lietuviškai būtų “pavaldiniais“)? O gal būt to gali išmokyti tėvai, kurie patys nėra finansiškai nepriklausomi? Maža to, daugelis tėvų prievartauja savo vaikus, kad tie “gerai” mokytųsi ir pasiektų “gerą” vidurkį (kažkodėl šita idėja man asocijuojasi su “kad taptų gera vidutinybe”). O kas tas geras vidurkis yra iš tikrųjų? Ar tai nėra tik iššvaisytas laikas? Laikas, kurį mokinys išeikvojo, besimokydamas dalykų, nuo kurių jo gyvenimas nepagerės nė per nago juodymą. Prisiminkime Robert Kiyosaki: “Kai jūs norėsite nusipirkti nuosavą būstą ir nueisite į banką kredito, jūsų paklaus ne mokslų baigimo atestato, o finansinės ataskaitos”.

Vienas iš šio amžiaus verslo šviesulių (sakau tai su gilia pagarba) buvęs Yahoo viceprezidentas, dabar – pasaulinių verslo bestselerių, tarp jų “permission marketing” idėjos autorius Seth Godin yra pasakęs: “Jeigu nori tapti biznieriumi, neik į biznio mokyklą”. Gyvenimas dažniausiai geriau sekasi tiems, kurie žino ko nori ir mokosi reikalingų dalykų, kuriuos ateity gali panaudoti.

Grįžkime prie žmonių, kurie išvažiuoja tam, kad užsidirbti geresniam gyvenimui. Kaip manote, kaip jų galimybes gauti geriau apmokamą arba malonesnį širdžiai darbą paveiktų kalbėjimas anglų kalba visiškai laisvai? Jūs sakote, kad norint to išmokti, reikia gyventi toje šalyje? O aš sakau, kiek Lietuvoje (prieš nepriklausomybę) buvo žmonių, kurie nekalbėjo lietuviškai nežiūrint į tai, kad buvo pragyvenę šalyje po 30 ir daugiau metų. Manote tokių dabar jau nėra? Nueikite į turgų ir pakalbinkite močiutes, kurios gyvena Lietuvoje jau 70 metų. Aš jums garantuoju – tikrai rasite tokių, kurios nemoka lietuviškai. Taigi geografinį faktorių galime atmesti ramia sąžine. Ko reikia iš tikrųjų – tai:

1. tikro noro,
2. apsupti save kalba.

Dėl pirmo aš čia nedaug galiu padėti. Tikras noras atsiranda tada, kai atsiranda tikėjimas, kad tai gali iš esmės kažką pakeisti. O kaip atsiranda tikėjimas? Tikėjimas atsiranda tada, kai mes savo akimis pamatome ir savo ausimis išgirstame žmogų – ne kažkokį vunderkindą, o lygiai tokį pat normalų žmogų kaip ir mes patys – kuris to pasiekė.

Antras dalykas šiandien yra lengvesnis nei du kart du. Kad apsupti save kalba, pakanka turėti iPod’ą, mp3 grotuvą arba galų gale mobilų telefoną, į kurį galima įkelti mp3 failus. Ir dar reikia turėti ką į jį įkelti – t.y. suprantamos anglų kalbos audio įrašų. Televizoriaus žiūrėjimo idėją siūlau atmesti iš karto, net nesvarsčius – jeigu jūs nieko nesuprantate – jūs nieko neišmokstate. Kas tuo netiki, gali lygiai taip pat sėkmingai žiūrėti Kinijos televiziją ir tikėtis tokiu būdu išmokti kinų kalbos. Jeigu jūs jau suprantate, kas kalbama per televizorių, tada be reikalo čia gaištate laiką. Jūs gi jau puikiai kalbate anglų kalba ir jums nieko nereikia mokytis.

Klausiate, o kaip gi su anglų kalbos kursais? Aš lieku prie savo idėjos – anglų kalbos kursai – tai iššvaistytas laikas. Maža to. Dar ir iššvaistyti pinigai. Tai tas pats, kas eiti grybauti į kažkokį mišką iš anksto žinant, kad dar niekas iš ten neparsinešė grybų.

Pirmiausia prisipažinsiu, kad anglų kalbos kursai – tai ta vieta, kur aš niekada gyvenime nesu buvęs. Taigi, mano požiūris yra suformuotas tų, kurie juos lankė ir to, ką aš apie tai esu skaitęs ir aš pripažįstu, kad jis yra pakankamai subjektyvus. Vienintelis kriterijus, pretenduojantis į objektyvumą, yra laikas. Galbūt aš girdėjau nepakankamai daug, bet aš nežinau nė vieno atvejo, kad žmogus anglų kalbos kursuose Lietuvoje būtų išmokęs laisvai kalbėti per priimtiną laiką. Tai viena. Antras dalykas, kurio aš nežinau, tai nė vieno žmogaus, kuris būtų išėjęs pilną kursą iki galo. Čia aš nekalbu apie tai, kad tokie anglų kalbos kursai, kuriuos išėjus, jau būtų galima laisvai kalbėti angliškai, gamtoje paprasčiausiai neegzistuoja. Taip pat nekalbu apie tokius dalykus kaip “pramokti”, “pagerinti” ir panašiai, tai yra visokius 40 ar 80 valandų kursus, kuriuos kažkas galbūt ir užbaigė, bet, kuo aš labai abejoju, tai kad tai atnešė jiems bent kažkokią tai matomą ar apčiuopiamą naudą. Juk jeigu jūs tarkim norite išsimaudyti jūroje ir nuo Vilniaus nuvažiavę iki Gargždų, viską metę grįšite namo, tai kokia nauda iš to sugaišto šiam reikalui laiko ir išmestų pinigų.

Pažįstu žmonių, kurie lankė anglų kalbos (ir ne tik) kursus. Leisiu sau nekomentuoti jų pasiekimų. Tik pasakysiu, kad kalba eina apie skaičius, kuriuos užrašyti keturiais ženklais paprasčiausiai neįmanoma, taip kaip neįmanoma į Zaporožietį (jei nežinote, kas yra Zaporožietis, tai kažkas panašaus į Volkswagen Golf, tik mažesnis) sukišti keturių dramblių.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad pradėjau mokytis anglų kalbos su programa English Plus jau būdamas brandaus amžiaus – mokykloje ir universitete mokiausi vokiečių (viso 9 metus – dabar ramia sąžine galiu pasakyti, kad jeigu būčiau mokęsis 9 dienas – realus rezultatas ko gero būtų toks pats – iki šiol nieko nesuprantu vokiškai).

Su English Plus (kurią kai kas iki šiol laiko geriausia anglų kalbos mokymosi programa, prieinama Lietuvos vartotojams – Quick Teacher aš eilinį kartą leisiu sau nekomentuoti) sugaišau gerus du metus netto. Įskaitant pusantrų metų pertrauką, sumoje būtų trys su puse metų. Pasiekimus galiu išreikšti skaičiais pakankamai tiksliai, nes vedžiau žodynėlį Excel’yje ir jis rodo, kad buvau išmokęs 1767 žodžius iš kurių 308 buvau pamiršęs. Įsiminimo vidurkis buvo 78% (palyginimui dabar, t.y. po to, kai nustojau švaistyti savo laiką, mano įsiminimas (retention rate) yra 97%. Padarę kliką ant šio skaičiaus galite pamatyti visą mano 14 mėnesių statistiką. Yra skirtumas? Aš, galima sakyti, jau užmiršau, ką tai reiškia užmiršti anglų kalbos žodžius. Kaip man tai pavyko? Dviem žodžiais negaliu pasakyti, kadangi naudoju net tris sistemas ir nežinau, kas duoda geresnį, o kas – ne tokį gerą įsiminimą, bet galiu pasakyti, kad nesuku dėl to sau galvos – rezultatas mane tenkina.

Pirmas dalykas, ką padariau to to, kai man grįžo sveikas protas ir išmečiau English Plus į šiukšlių kibirą (kur manau jai yra tinkama vieta – kas dar turi abejonių dėl šios programos, tai siūlau surasti versiją kuri būtų pagaminta mažiau nei prieš 10 metų ir po to, kai nerasite, pagalvokite apie tai, kodėl buvo nutraukta jos gamyba prieš 10 metų – juk gerus produktus reikia gaminti ir pardavinėti – niekam net į galvą turbūt nešautų nustoti gaminti pavyzdžiui skutimosi peiliukus Gillette), taigi po to, kai išmečiau English Plus į šiukšlių kibirą pirmas dalykas, ką padariau, tai nustojau mokytis žodžių visai ir pradėjau juos tik peržiūrinėti tam tikrais intervalais su programa SuperMemo. Kaip aš tai darau, galite pažiūrėti čia:

Kaip tik tuo metu buvau Londone ir oro uoste turėjau progą “pasikalbėti” su darbuotoja. Vienintelis dalykas, ką supratau, tai buvo žodis “hotel”. Dar buvo įtarimas, kad mano skrydis atidėtas parai, bet tai tikrai supratau, tik perskaitęs popierių, kurį ji man įteikė (mano žodžių atsarga pasirodė pakankama, kad suprasti frazę “24 valandos”). Po to, kai niekaip negalėjau rasti to viešbučio, pradėjau klausinėti kelio. Iš viso klausiau tris kartus. Bet kaip neradau po pirmo paklausimo, lygiai taip pat neradau ir po trečio. Paskui, ačiū Dievui, pavyko pamatyti mažą rodyklę labai nevykusioje vietoje, kuri rodė kelią į “Hilton”. Viską tame Gatvike jau žinojau atmintinai, o va vienintelio dalyko, kurio man tuo metu iš tikrųjų reikėjo, niekaip negalėjau rasti. Taigi tokios buvo mano anglų kalbos žinios po dviejų metų mokymosi tradiciniais metodais. Ir tai yra tai, ką man davė 1459 (pagal Excel – 1797 minus 308) žodžių žinojimas.

Kaip atrodo 1430, 4982 ir 6201 žodžių žinojimas vaizdžiai, galite pamatyti čia:

Dabar klausau Anthony Robbins seminarą “Time Of Your Life”. Ir žinote ką? Suprantu, apie ką jis kalba. Jausmas, lyginant su ana Londono frustracija – nenusakomas! Kas nežino, kaip kalba Tonny Robbins, pažiūrėkite čia:

Tony Robbins asks why we do what we do

Jis ir paskatino mane parašyti šį straipsnį. Tęsinys – po keleto dienų. Sugrižkite čionai dažniau.

__________
* – Pastaba 2010.08.02. Pasirodo atspėjau – Pagrindinis emigracijos tikslas – darbas. 2009 m.
86 proc. visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti.
** – Pastaba 2011.01.10. Citata iš vieno straipsnio: “Dažniausiai visi pradeda nuo žemiausių pareigų, dirba su visomis įmanomomis žmogaus išskyromis, kol išsilaiko trečią kalbos lygį”. Visas straipsnis:
Visur gerai, kur mūsų nėra.

Technorati Tags: anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos pamokos

“Schools and other learning institutions are incapable of providing the best possible education for most individuals – Ivan Illich (Deschooling Society)

Kokia mano laiko naudojimo patirtis šiuo momentu? Tai 638 valandos aktyvaus anglų kalbos pamokų klausymo. Į šį skaičių įeina 395 valandos Original Effortless English Lessons pamokų (klausau po 30 kartų kiekvieną pamoką), 60 valandų Real English Lessons pamokų (po 25 kartus) ir 183 valandos man įdomių klausymų kalbų mokymosi sitemoje internete LingQ (po 20 kartų).
Į šias valandas neįskaičiuota filmų žiūrėjimas, o taip pat ir mokomųjų seminarų apie man įdomius dalykus žiūrėjimas ir klausymas anglų kalba. Taigi, kadangi šie skaičiai yra nei geresni, nei blogesti už kitų normalių besimokančiųjų skaičius, o juos galima išgirsti ir pamatyti video vaizdelyje, kuris yra čia: Dr. J. Marvin Brown metodika – Automatic Language Growth, manau, kad galiu teigti, kad žinau, kiek reikia laiko, norint suprasti anglų kalbą. Taip pat manau, kad žinau, kiek reikia laiko, kad išmokti kalbėti anglų kalba laisvai. Aš to skaičiaus dar nepasiekiau, bet aukščiau nurodytame video tas skaičius yra paminėtas ir aš neturiu realaus pagrindo juo netikėti, taigi, kas ketima imtis šito reikalo rimtai, pirmiausia siūlau pasižiūrėti šitą video. Tai yra gera vieta pradėti laiką naudoti. Jokie pasiteisinimai nebus priimami. Jeigu negalite suprasti tos kalbos, susiraskite kažką, kas jums paaiškintų kas ten kalbama. Tai yra lengviau, negu perskaityti ištisą knygą apie kalbų mokymąsi anglų ar vokiečių kalba.

Dėl vertingos literatūros lietuvių kalba – pamirškit. Vienintelė protinga knyga buvo išleista prieš 9 metus ir jūs jos greičiausiai jau nerasite. Knygynuose jos jau seniai nėra. O jeigu ir rasit, tai ji, švelniai tariant, jau pasenusi. Joje net nėra tokio žodžio kaip “internetas” jau nekalbant apie Skype. Tiesa, žodis “kompiuteris” yra paminėtas, bet kaip juo naudotis mokantis kalbų – nepaaiškinta. Knyga yra vertinga tuo, kad joje labai paprastai ir suprantamai paaiškinta, kad visa tai, ką mes žinojome apie kalbų mokymąsi (ačiū mokyklai), yra paprasčiausiai smegenų veiklos principų neatitinkantys dalykai. Liaudiškai sakant, tie būdai kuriais mes buvome mokomi, yra paprasčiausiai durni. Įdomu tai, kad švietimo sistema, neišskiriant ir daugumos anglų kalbos kursų, ir toliau joja ant to paties, kaip man patinka sakyti, pridvėsusio gramatikos ir vertimų kuino.

Ką iš tikrųjų gali Jums pasiūlyti anglų kalbos kursai? Pasižiūrėkime, kas apie tai rašoma internete.

Taaaaip, atsidarome paiešką…  Skaitome: “40 akademinių valandų – 320 Lt Pigiausi kursai Lietuvoje!” Gerai. Einame toliau pagal nuorodą. Matome, kad čia yra akcija. Normali 40 valandų kurso kaina – 500 litų plius vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai. Prisimenate, aš rašiau aukščiau apie tai, kad įtilpti į keturženklį skaičių, mokantis tokiu būdu, tiesiog neišeina? Skaitome toliau… Yra 23 pakopos po 40 akademinių valandų kiekviena. Bendras akademinių valandų skaičius – 920. Šitas skaičius yra artimas tam, kurį aš jau esu pasiekęs per 18 mėnesių. Esminis skirtumas yra visai neesminis. Man neprireikė penkiaženklio skaičiaus litų, kurio reikėtų, norint mokytis anglų kalbos kursuose (turiu omeny bendrus kursus, o ne individualius, kalbėti apie kurių kainą turbūt net neverta pradėti). Apie tai, kiek kainavo “anglų kalbos kursai” man, pasakysiu kiek vėliau, o dabar galiu pasakyti, kad mano anglų kalbos lygis, kuris pagal valandas kursuose turėtų būti laikomas septintu iš septynių arba “advanced”, toje sistemoje kur aš mokausi, yra “intermediate I” arba trečias iš šešių. Yra skirtumas? Ar ne per brangiai lietuvaičiai pardavinėja iliuzijas?

Kitas aspektas – anglų kalbos kursai pardavinėja valandas. O kaip, jeigu jūs nieko vertingo neišmoksite? Prisiminkite Michel Thomas – “Nėra blogų studentų – yra tik blogi mokytojai”. Tai buvo žmogus, žinomas kaip “milijonierių mokytojas”. Kodėl milijonieriai jam mokėjo? Todėl, kad jis buvo pajėgus prisiimti atsakomybę ne už valandas, o už rezultatus. Lietuvoje greičiausiai niekas neprisiims už tai atsakomybės. Viskas ką jums gali pasiūlyti tradiciniai anglų kalbos kursai yra dar daugiau valandų ir greičiausiai brangesnių (individualių) valandų. Kaip Jums atrodo? Ar ne naivu daryti tą patį ir tikėtis skirtingų rezultatų? Ar dar mažai valandų jūs iššvaistėte įvairiose mokyklose?

Paskaičiuokim. Skaičius, kurie reiškia pinigus, padauginkim iš skaičių, reiškiančių valandas. Pažiūrėkim kas išeis. Kažkodėl prisiminiau rusišką dainą “Напрасно старуха ждет сына домой…” (kas nesuprato, daina apie senutę, laukiančią sūnaus, kuris negrįžo iš karo) ir čia pat lietuvišką, kurią dainavo Antis: “Ar nebūsi tamsta apsirikęs, nusipirkęs tokias ilgas slides…”

O jeigu jūs vis tiek pasitikite tais anglų kalbos kursais, tai greičiausiai turite kitą problemą. Jūs neturite tos sumos. Atspėjau? Kita problema – greičiausiai, kad jūs negalėsite skirti tokios sumos anglų kalbos mokymuisi niekada. Nes apart mokslų Jums dar reikia kartais ir pavalgyti ir apskritai – reikia gyventi. Gaunasi užburtas ratas, kurį Robert Kiyosaki vadina žiurkių ratu. Dauguma žmonių būtent ir sukasi tame rate – jie negali mokytis, nes neturi pinigų, o neturi pinigų todėl, kad negali mokytis reikalingų dalykų.

Kaip ištrūkti iš to rato? Pirmas žingsnis – nustoti švaistyti savo laiką. Noriu pateikti gyvenimišką pavyzdį iš vieno forumo. Kalbasi dvi moterys (kalba netaisyta). Perskaitykite labai atidžiai, o paskui galite nukeliauti pagal nuorodą ir perskaityti visą diskusiją.

Klausimas:

…Trys menesiai esu Amerikoje,o nepajegiu normaliai suprasti kaip jie tarpusavy kalbasi.Nors anglu pradmenis turejau.Bent jau galvojau juos turinti…

Atsakymas

Sveika atvykusi į realybę Aš treti metai (pabraukta mano) kaip Amerikoje ir baigiu šitą šoką jau išgyventi. Pradmenys turėjau stiprius, laisvai suprantau tekstus, jokių problemų suprantant filmus ir t.t., tačiau su žmonėmis ilgai nesusikalbėjau, nes jų visiškai nesupratau. Tai gi, mokytis anglų kalbos Lietuvoje yra vienas dalykas, o realiai gyventi angliakalbėje šalyje yra jau kitas dalykas…

Tema Mokykimės anglų kalbos savarankiškai

Taigi, tai kalba realūs žmonės. O ką Jums žada anglų kalbos kursai? Pažadus išmokyti anglų kalbos per tris dienas, kaip ir “linksmas” pamokas bei visokias “pamokėles”, kaip jau supratote, ignoruosim. Taigi gugliname toliau. Yra gana įdomių idėjų. Pavyzdžiui “pažadai” praturtinti žodyną. Tarsi už tai reikėtų mokėti pinigus… Man šita idėja yra mažų mažiausiai keista. Kita idėja – “mokome iš naujausios ir pažangiausios mokymo metodikos!” – pasirodo Lietuvoje yra veikėjų, žinančių visas metodikas ir jau išmatavusių, kuri iš jų yra “pažangiausia”. Kažkodėl man peršasi mintis, kad ar tik nebus jie patys ir sukūrę tą metodiką… Kadangi, išnaršius nežinia kiek anglų kalbos kursus parduodančių Lietuvos interneto svetainių, man taip ir nepavyko rasti net užuominų apie kažkokias metodikas ir kaip jos veikia. Netikite? Pabandykite atrasti bent vienos metodikos pavadinimą bent vienoje anglų kalbos kursus parduodančioje svetainėje. Jūs mano bloge rasite daugiau metodikų, negu visoje likusioje Lietuvoje kartu sudėjus. Gerai, naršome toliau… Bendrai ne! Užteks. Jau atmintinai žinau, ką Jums pažadės: “jaukias” ir “šviesias” sales prabangiuose viešbučiuose, “profesionalius” anglakalbius dėstytojus, kalbančius tik viena kalba, bet pretenduojančius mokyti kitus ir t.t. ir t.t. Viską vainikuoja popierius, kurį Jums duos už Jūsų pinigus. Supraskite, kad tas popierius – tai jūsų bilietas į geresnį gyvenimą, kadangi niekas ypatingai nevengia paspekuliuoti darbo tema: “darbdaviai reikalauja mokėti keletą kalbų”. Ir greičiausiai niekas jums net apytikriai nepasakys, kiek valandų reikia, norint pagaliau susikalbėti su realiais anglakalbiais. Kodėl? Pagalvokite patys. Juk Jums tas valandų skaičius galvoje akimirksniu virs pinigais, kuriuos Jūs turėtumėte išleisti. Ir tokiu atveju potencialūs studentai bėgtų nuo tų kursų neatsigręždami, o patys kursų organizatoriai liktų be darbo. Todėl jie Jums pasakys mažesnį valandų skaičių. Bus tokių, kurie tuo patikės, tačiau galų gale visi įsitikins, kad tas valandų skaičius pasirodė nepakankamas. Pakartosiu dar sykį – tuo įsitikins visi. Todėl, kad jis – iš tikrųjų nepakankamas. Toli gražu nepakankamas…

Ką gi, su žodžių ir valandų skaičiumi atrodo išsiaiškinome. Toliau pakalbėkime apie metodikas. Ar gali gera metodika garantuoti norimą rezultatą?

NE!

Bet netikusi metodika gali garantuoti ir garantuoja nesėkmę.

Ar kokybiškas grūdas gali garantuoti gerą derlių? Žinoma, kad ne. Yra daugybė faktorių: į kokią dirvą jis bus pasėtas, kaip jis bus prižiūrimas, laistomas, tręšiamas, kiek saulės jis gaus, galų gale jis gali būti sulestas ir pašalintas per užpakalinį išėjimą. Tačiau blogas grūdas, kaip ir tuščias riešutas, nedavė ir niekada neduos jokio derliaus, nepriklausomai nuo jokių išorinių faktorių.

Dabar aš pasiremsiu savo patirtimi ir pasakysiu, kad pirmas žingsnis, norint, kad Jūsų laikas nebūtų iššvaistytas, tai perskaityti bent vieną protingą knygą apie kalbų mokymąsi. Tą knygą turi būti parašęs žmogus, kuris pats sugebėjo išmokti keletą kalbų. Jeigu jo siūloma metodika ar metodikos Jūsų neįtikins, perskaitykite kito autoriaus knygą. Reikalavimai autoriui tokie pat. Siūlyčiau vengti lietuvių autorių knygų. Priežastis turbūt nesunkiai suprasite. Tos knygos Jus greičiausiai vairuotų sena vaga, kuri Jums jau iki kaulų smegenų pažįstama. Laikas praleistas skaitymui, bus išnaudotas, kadangi jūs turėsite galimybę pasinaudoti kitų - sėkmingų žmonių patirtimi. Priešingu atveju Jūs įgysite savo patirties ir Jūsų konkurentas, kuris pasinaudos mano pasiūlymu, valgys Jūsų pietus. Prisiminkite, kas yra patirtis. Tai yra tai, ką Jūs gaunate, kai negavote to, ko norėjote.

Technorati Tags: anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos pamokos

Prenumeratoriai gauna knygą, kur gali pasisemti patirties net iš 43 poliglotų. Mano pasirinkimas – Steve Kaufmann, kuris laisvai kalba 11 kalbų ir yra The Linguist Institute Kanadoje prezidentas bei internetinės kalbų mokymosi sistemos LingQ įkūrėjas.

Šioje sistemoje galima mokytis nemokamai, už $10 per mėnesį galima mokytis greitai ir trečias variantas – galima mokytis greitai ir ypatingai pigiai. Žodis “pigiai” čia gal net ir ne visai tinka, kadangi jau $10 per mėnesį faktiškai yra tas pats kas nieko. Tačiau tiems, kas nori dar pigiau, aš sugalvojau tarpinį variantą – $2 per mėnesį.

Technologiją aprašiau LingQ forume. Jeigu Jums tai aktualu, pirmiausia prisijunkite čia:

LingQ

o tada skaitykite instrukciją žingsnis po žingsnio, kaip lengvai ir greitai mokytis anglų kalbos už kažkokius tai sumautus $2 (du buteliai alaus) per mėnesį.

Visos LingQ galimybės už $2 per mėnesį

Sužinosite, kaip išnaudoti visus mokamus sistemos resursus už 5 kartus mažesnę kainą.

Technorati Tags: anglu kalbos kursai, anglu kalbos pamokos internete

Vienas iš klausimų yra “kiek gerai galima kalbėti nauja kalba per du mėnesius?” Tema gera tuo, kad čia nėra jokių reklamų, kadangi niekas nieko nepardavinėja. Tai yra realių žmonių realūs pasisakymai apie jų patirtį. Paskaitykit, palyginkit su kitais ir tada galėsite nuspręsti, kieno nuomonė yra labiau verta pasitikėjimo. Jeigų jūs esate tas, kuris išmoko kalbėti anglų kalba per du mėnesius, būtinai parašykite apie tai – būsite pirmas. Jeigu nesate, tada, jeigu nepradėsite mokytis anglų kalbos per du mėnesius, tai labai gali būti, kad išmoksite kalbėti anglų kalba dviem mėnesiais anksčiau, jeigu suprantate apie ką aš kalbu.

Kas nori pamatyti vaizdžiai, kaip atrodo užrašyta kalba, kai yra žinoma 1400, 5000 ir 6200 žodžių, pažiūrėkite šitą video (paspauskit dvigubą kliką ant vaizdelio, tada jis atsidarys YouTube, kur galėsite žiūrėti jį normalaus dydžio – geriau matysis detalės ir skaičiai):

Po to beliks aritmetika. Suskaičiuojate, kiek norite išmokti žodžių, kiek galite išmokti per dieną, pirmą skaičių padalinate iš antro ir gaunate dienų skaičių. Jeigu gausite kažką panašaus į 60, tai reiškia, kad jūs galite išmokti anglų kalbą per 2 mėnesius.

Airijoje gyvena toks Benny The Irish Polyglot. Jis yra labai darbštus ir sugeba išmokti gana daug per 3 mėnesius. Čia galima sužinoti kaip būtent jis mokosi:

Fluent in 3 months

Papildymas 2010.04.23

Praėjo keturi mėnesiai po pirmojo video paleidimo į pasaulį, mano žodžių atsarga išaugo iki 7200 žodžių ir ta proga į galvą šovė mintis pasižiūrėti ir kitiems parodyti, kaip atrodo ta anglų kalba dabar.

Technorati Tags: anglu kalba, anglu kalba per 2 menesius, anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos mokymasis, anglu kalbos pamokos, anglu kalbos pamokos internete

“If you focus on test results without really learning the language, you are only fooling yourself” – Steve Kaufman

Mielas žmogau! Tai, kad ieškai anglų kalbos testų, kalba apie tai, kad tavo anglų kalbos žinios yra ribotos. Tam, kuris laisvai kalba anglų kalba, testai nereikalingi. Taigi, ką tau gali duoti anglų kalbos testai?
Iliuziją. Iliuziją, kad kažką moki. Ne daugiau.

Jeigu tu moksleivis ar studentas, iliuzijomis būsi maitinamas dar ilgai. Jeigu tu esi pinigų mokėtojas, tai testai yra skirti tau nuraminti, kad ne šiaip sau išmetei savo pinigus. Skaitau anglų kalbos kursų reklamą: “Išėjus kursą laikomas baigiamasis testas ir išduodamas sertifikatas”. Kaip visada. Iš vienos pusės juokinga, iš kitos graudu. Matyt yra pakankamai naivuolių, kurie tiki, kad jeigu jie lankys anglų kalbos kursus, sėkmingai išlaikys testą ir gaus popierių, tai jie jau mokės angliškai.

Jeigu jau tikrai nori pasitikrinti, tai gali visai nesitikrinti, nes tau dar mokytis ir mokytis. Jeigu jau labai nori pasitikrinti, nueik į barą. Susirask pagėrusį anglą arba amerikoną. Turkas arba estas netinka. Su juo susikalbėsi lengvai. Taigi susirask amerikoną ir pasikalbėk su juo. Atkreipk dėmesį į tai, kaip jautiesi.

• Jeigu laisvai, tada valio! Jeigu esi įsitempęs ir nuolat galvoji, kaip čia pasakyti tą ar aną, tai esi ant gero kelio, bet dar reikia dirbti.
• Jeigu lengvai supranti, ką tau sako amerikonas – valio! Jeigu ne – dar reikia dirbti.
• Jeigu amerikonas atsakinėja į tavo klausimus – valio! Jeigu į tavo klausimus jis ir irgi atsakinėja klausimu (“sorry?” “excuse me?” “what?”) arba prašo kalbėti lėčiau… žodžiu supratai mane.

Čia yra tikras testas, o visi kiti, kuriuos vainikuoja sertifikatai yra… tiek jau to. Jeigu jau tikrai nori kažkur pakabinti sertifikatą, nuvažiuok į kaimą pas bobutę ir pakabink jį ant vinies mažiausioje patalpoje, jeigu supranti apie ką aš kalbu. Ten yra jo vieta.

Jeigu neturi laiko eiti į barą, pasitikrink su šiais testais:

Anglų kalbos testai

Technorati Tags: anglu kalbos kursai, anglu kalbos pamokos, anglu kalbos testai, anglu testai

“Learning how to learn is life’s most important skill” – Tony Buzan
(Mokymasis kaip mokytis yra svarbiausias gyvenime)

Ši svetainė skirta tiems, kurie jau žino, kas yra tradiciniai anglu kalbos kursai ir supranta, kad tai yra ne ta vieta, kur būtų galima išmokti anglu kalbos lengvai ir greitai. Aš dažnai kartoju, kad mus moko kalbos, kuria niekas nekalba. Ką tai reiškia? Kai mus moko anglų kalbos, mes iš tikrųjų nežinome, kokios kalbos mus moko. Tai natūralu – juk mes dar nemokame angliškai. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką aš turiu omeny, paklausykite ištrauką iš tradicinio lietuvių kalbos kurso. Tikiuosi, kad jūs mane suprasite…

Jeigu jūs norite išmokti tokios kalbos, tada atsiprašau, bet jūs atėjote ne tuo adresu. Vienintelės vietos, kur galima išgirsti tokią kalbą, yra mokykla ir kalbos kursai. Niekur daugiau tokia kalba nekalbama. Gi jeigu tokia kalba jūsų nedomina, tada skaitykite toliau. Beje, jeigu jums įdomu, kokios kalbos mokausi aš, galite išgirsti keletą pavyzdžių, pažiūrėję trumpą sistemos SuperMemo video pristatymą.

Pirmas dalykas, ką noriu pasakyti, tai kad gramatikos ir žodžių mokymasis lygiai taip pat kaip ir vertimai iš anglų kalbos į lietuvių ir atvirkščiai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių Jūs iki šiol negalite laisvai kalbėti angliškai.

Nė vienas iš šių darbų neturi nieko bendra nei su anglu kalbos supratimu, nei juo labiau su gebėjimu išreikšti save anglu kalba.

Tiems, kurie skaitys toliau, noriu padaryti keletą pastabų. Viskas, apie ką čia rašau, yra pirmiausia paremta patirtimi žmonių, kurie yra išmokę po kelias kalbas ir žino kaip galima efektyviai mokytis iš savo patirties (Steve Kaufmann, Michel Thomas, Vera F. Birkenbihl). Jūs visada rasite nuorodas į šaltinius, kur galėsite patikrinti šią informaciją.

Antra, pasidalinsiu patirtimi žmonių, kurie yra padarę šimtus eksperimentų ir remiasi jų rezultatais (Stephen D. Krashen, James J. Asher, J. Marvin Brown, Paul Nation, Blaine Ray).

Trečia, pasidalinsiu savo patirtimi, t.y. kaip šias metodikas ir sistemas išbandžiau ant savo kailio ir kokią naudą jos atnešė man.

Apie tradicinius anglų kalbos kursus ar mokyklas čia nebus nieko. Gerai, tiek jau to. Bus vienas skaičius – 90 (kai kuriais duomenimis 95). Tiek procentų žmonių patiria nesėkmę besimokydami naujos kalbos ir už savo pinigus negauna to, ką galėjo gauti už keliolika kartų mažesnę sumą.

Nenoriu diskutuoti, kas dėl to kaltas, tačiau praktika rodo, kad dažniausiai nesėkmę patiria tie, kurie tikisi, kad juos “išmokyti” turi kažkas kitas, tai yra tie, kurie norėtų suversti visą atsakomybę mokytojams. Aš esu girdėjęs tik apie du mokytojus, kurie iš tikrųjų galėjo “išmokyti”, tai yra buvo pajėgūs prisiimti atsakomybę už rezultatus. Tai Michel Thomas ir Paul Pimsleur. Iš gyvų žinau daugiau. Pavyzdžiui Esther Bruhl ir A.J.Hoge. Bet kuriuo atveju, prieš atiduodant pinigus kažkam, labai sveika pasiteirauti, ką už tuos pinigus jūs gausite. Jeigu jums siūlo tik valandas, kurias turėsite atsėdėti arba popierių, patvirtinantį jūsų, atleiskit, “kvalifikaciją”, bet niekas nepriima atsakomybės už realius rezultatus t.y. jūsų sugebėjimą komunikuoti, tada yra prasmė sustoti ir susimąstyti, ar jums reikalingi tokie mokytojai. A.J.Hoge rezultatus garantuoja. Jeigu per 6 mėnesius jūs nepradėsite laisvai kalbėti, atgausite savo pinigus, kuriuos sumokėjote už jo pamokas. Esther Bruhl pamokos taip pat garantuojamos. Gerai paieškoję surasite ir daugiau žmonių kurie ima pinigus už realius rezultatus, o jeigu jų nėra – grąžina jūsų pinigus. Kad ir Charles Becker ar kas nors kitas. Pinigai turi būti mokami už rezultatus, o ne už pasakėlių klausymą. Būtent toks yra šiuolaikinis civilizuotas verslas. Problema ta, kad dauguma žmonių nežino ne kur ieškoti, o ko ieškoti.

Kas link A.J. Hoge, tai jokiu būdu nereiškia, kad per nuo nulio iki laisvo kalbėjimo yra tik 6 mėnesiai. Kad pradėti dirbti su A.J.Hoge pamokomis pageidautina jau turėti 1500-2000 žodžių atsargą. Tai nėra skirta absoliutiems pradedantiesiems. Iš kitos pusės yra realių pavyzdžių, kad galima įvaldyti kalbą ir per pusmetį. Būtent tiek laiko prireikė Steve Kaufmann, kad pradėti laisvai kalbėti tiek kinų, tiek ir japonų kalbomis. Vera F. Birkenbihl teigia, kad pasimokiusi 2 mėnesius olandų kalbos, Olandijoje skaitė paskaitą ir olandai ją suprato.

Kodėl aš pradėjau domėtis poliglotais, užuot ramiai sau nuėjęs į tracininius anglų kalbos kursus? Ką gi. Aš mokiausi vokiečių kalbos 9 metus, buvau vienas iš geriausių tiek savo klasėje mokykloje, tiek grupėje institute ir niekada negalėjau laisvai kalbėti vokiškai. Aš labai stebėjausi, kad vokiečiai manęs nesupranta, o patys kalba visai kitaip, negu mus mokė mokykloje. Taigi, kai atėjo laikas mokytis anglų kalbos, pamaniau, kad užteks. Aš neturiu tiek laiko, kad antrą kartą eksperimentuoti su metodais, kurių bejėgiškumą, kaip vėliau paaiškėjo, gali patvirtinti virš 90 procentų buvusių mokinių ir studentų. Tada ir pamaniau, kad reikia atkreipti dėmesį į tuos, kurie yra sėkmingi šioje srityje ir tai žinoma yra lingvistai arba poliglotai, kaip pas mus jie vadinami.

Poliglotus sieja vienas bendras bruožas – jie niekada nelankė kursų. Arba jeigu ir lankė – tai labai trumpai. Tai yra žmonės, suradę efektyvius kelius, ir kaip taisyklė tai neturi nieko bendra su tradiciniu kalbų mokymu. Kitas bendras bruožas – jie nesitiki ir nelaukia, kad juos “išmokytų” kažkas kitas. Visą atsakomybę už rezultatus jie prisiima sau.

Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad universalaus recepto, kuris tiktų visiems, paprasčiausiai neegzistuoja. Žmonės yra skirtingi. Yra vadinamieji “komandos žaidėjai”, yra “lyderiai” ir yra žmonės, kurie geriausiai jaučiasi viską darydami patys (”kūrėjai”). Mokykla moko paklusti t.y. ugdo pavaldinius. Tokiems žmonėms yra sunku ką nors daryti savarankiškai ir jiems geriausia išeitis šiuo atveju yra anglu kalbos kursai. Jeigu jie bus pakankamai užsispyrę, jie turi 1 šansą iš 10 pakliūti tarp tų 10 procentų, kurie kažko pasiekė tradiciniais būdais. Kiek jiems tai kainuos? Absoliučią sumą įvardinti sunku. Bet kuriuo atveju tai bus dešimtis kartų brangiau, negu tiems, kurie gali sau leisti mokytis savarnakiškai (”lyderiai” ir “kūrėjai”).

Pradėkim nuo labiausiai paplitusių mitų apie kalbų mokymąsi pagal Vera F. Birkenbihl (čia pateikiu nuorodas į kitus šaltinius)

• Mitas Nr.1 – Reikalingas mokytojas (daktaro Stephen D. Krashen straipsnis, faktiškai liečiantis visus penkis mitus).
• Mitas Nr.2 – Reikia daug skaityti ir rašyti.
• Mitas Nr.3 – Reikia kalti gramatikos taisykles (A.J.Hoge podcast’as).
• Mitas Nr.4 – Reikia mokytis žodžių. (video demonstracija)
• Mitas Nr.5 – Reikia investuoti daug laiko (57 skyrius iš Steve Kaufmann knygos).

Three persons talking about a tiger makes it real

Jeigu turite minčių, kuriomis norite pasidalinti, arba su kažkuo nesutinkate – jauskitės laisvai ir rašykite į komentus.

Technorati Tags: anglu kalbos gramatika, anglu kalbos kursai, anglu kalbos pamokos

“The average American, however, truly does have a hard time understanding a nonstandard accent” – Ann Cook

Pirmiausia pora citatų iš forumo (kalbos netaisiau):

Klausimas: “Trys menesiai esu Amerikoje,o nepajegiu normaliai suprasti kaip jie tarpusavy kalbasi…”

Atsakymas: “Sveika atvykusi į realybę. Aš treti metai kaip Amerikoje ir baigiu šitą šoką jau išgyventi. Pradmenys turėjau stiprius, laisvai suprantau tekstus, jokių problemų suprantant filmus ir t.t., tačiau su žmonėmis ilgai nesusikalbėjau, nes jų visiškai nesupratau.

Atkreipkite dėmesį į vieną frazę – “treti metai”.
Iš vienos pusės juokinga, iš kitos graudu, kai abiturientai vaizduojasi, kad “moka” angliškai. Tačiau problema egzistuoja ir kai kam ji netgi labai reali.

Daug lietuvių gyvena ir dirba Anglijoje ir Airijoje ir jiems galbūt labiau aktualu britų akcentas. Apie jį žinau tik tiek, kad Didžiojoje Britanijoje akcentų yra gerokai daugiau, negu tarmių Lietuvoje. Rasti kažką vertingo šia tema nėra visai paprasta, bet vieną rimtą resursą vis dėlto pavyko atkapstyti.

Tai yra kalbos terapeutės Esther Bruhl mp3 audio pamokos, skirtos atidirbti britų akcentui. Susipažinti su šiuo kursu galite Esther Bruhl svetainėje nemokamai užsisakę e-book’ą

• Speak More Clearly – British Accent

pdf formate. Knygą gausite akimirksiu, užpildę formą kairėje. Tai yra knyga, kuri lydi šį audio kursą. Iš jos jau galima susidaryti bendrą įspūdį, kokio tai lygio kursas. Tame pačiame puslapyje galite pasiklausyti pamokos fragmentą. Yra 60 dienų pinigų grąžinimo garantija.

Čia galite paklausyti (arba atsisiųsti) A.J.Hoge ir Steve Kaufmann pokalbį apie tai, kaip mokytis tarimo:

Pronunciation: AJ and Steve

Apie tai, kokius rūpesčius sukelia neaiški kalba ir kaip ji tokia tampa, daugiau parašyta straipsnelyje:

Anglu kalba – amerikietiško akcento pamokos.

Dažniausia neaiškaus tarimo pasekmė – jūs turite kartoti tą patį žodį po penkis kartus ir tai ne visada padeda jūsų pašnekovui jus suprasti.
Skaudžiausia pasekmė – tiems, kurie yra išvykę į Angliją užsidirbti, nepavyksta gauti geriau apmokamo darbo.

Kaip ir Effortless English pamokas, šį kursą galima atsisiųsti iš karto po apmokėjimo. Pirkti galima čia:

Jeigu jus vis dėl to labiau domina amerikiečių ar australų akcentas, tai audio medžiaga savarankiškam darbui yra čia:

• Speak More Clearly – American Accent
• Speak More Clearly – Australian Accent

Šių kursų manualus taip pat galite atsisiųsti nemokamai. Parduotuvės nuorodos:

Amerikiečių akcentas – Australų akcentas –

Užmeskit akį į rusės Tanios Petrovos, gyvenančios Amerikoje jau 7 metus, straipsnį apie tai, kaip akcentas įtakoja imigranto gyvenimą:

Is trying to speak like American worth it?

Technorati Tags: accent, akcentas, anglu kalba, anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos mokymasis, anglu kalbos pamokos, anglu kalbos pamokos internete, anglu kalbos pamokos internete nemokamai, anglu kalbos pamokos nemokamai, anglu kalbos tarimas, british accent, britų akcentas

Kas nežino kurių galų reikia mokytis akcento ir aiškaus tarimo, duodu pavyzdį. Pasiklausykite dvi sekundes, kaip tariami žodžiai

“Cat”, “Caught”, “Cut”

ir suprasite, kad nežymūs nukrypimai gali iškreipti prasmę labai daug. Tai tikriausiai skiriasi nuo to, ką jūs girdėjote mokykloje, bet tokia ir yra reali kalba. Jeigu norite būti suprastas, garsus turite ištarti pakankamai tiksliai.

Čia galite paklausyti (arba atsisiųsti) A.J.Hoge ir Steve Kaufmann pokalbį apie tai, kaip mokytis tarimo:

Pronunciation: AJ and Steve

Tiems, kurių lietuviškas akcentas jau suformuotas, gali pagelbėti stiprus noras sumažinti savo regioninį akcentą ir treniruotės. Viena iš galimų metodikų yra čia:

American Accent Training

Tai yra Ann Cook knyga ir 5 CD komplektas.

Išsamus audio vadovas, sudarantis galimybę pilnai atidirbti visus tris amerikietiško akcento komponentus – kalbos muziką (intonation), žodžių jungimą (liaisons) ir tarimą (pronunciation).

American Accent Training yra fizinis produktas. Yra galimybė pradėti mokytis akcento iš karto t.y. atsisiųsti kitą – skaitmeninį produktą – Speak More Clearly – American Accent. Tai puikios kokybės kalbos patologistės Esther Bruhl produktas. Galite tuo įsitikinti nemokamai atsisiuntę manualą, kuris lydi šį mp3 audio kursą, iš gamintojo svetainės – Speak More Clearly

Nusipirkti šį audio kursą galima paspaudus ant mygtuko apačioje

Yra 60 dienų pinigų grąžinimo garantija.

Kas yra regioninis akcentas, kaip jis atsiranda ir kokios jo pasemės?

Tradicinė mokymo sistema taip organizuota, kad regioninis akcentas yra neišvengiama pasekmė, lydinti visus, praėjusius per šią mėsmalę. O akcento priežastis viso labo viena. Ją pašalinus, regioninis akcentas paprasčiausiai neatsiranda. Tačiau tai įmanoma tik tada, kai žmogus, kuris mokosi naujos kalbos, dar neturėjo kontakto su tradicine mokymo sistema.

Pabandykite prisiminti, kaip jus pradeda mokyti naujos kalbos. “Laba diena, mano vardas Antanas”.

Tradicinis kalbų mokymo procesas yra diametraliai priešingas natūraliam kalbos įsisavinimo procesui. Rezultatas – vaikai, kurie mokosi natūraliai, išmoksta bet kurią kalbą 100%. Suaugusieji arba tie patys vaikai, kurie yra mokomi mokyklose, 90-čia atvejų iš šimto patiria nesėkmę. Beje, kad būtų aiškiau apie ką kalbu, pasakysiu, kad aš visur čia turiu omeny laisvą kalbėjimą. Tokia kalba kaip “labas, mano vardas Antanas, o kuo tu vardu?”, “aš gyvenu Vilniuje”, “Vilnius yra gražus miestas” manęs nejaudina ir nedomina.

Taigi, kaip mus pradeda mokyti? Nuo kalbėjimo ir rašymo. Nuo pat pirmos pamokos reikia kalbėti, skaityti ir rašyti.

O kaip vyksta natūralus kalbos įsisavinimo procesas? Teisingai, rašymas yra paskutinis dalykas, skaitymas priešpaskutinis, o kalbėjimas trečias nuo galo.

Kas atsitinka, kai žmogus verčiamas kalbėti nauja kalba nuo pat pirmos pamokos? Jis tiesiog perkelia savo gimtosios kalbos garsų tarimą, akcentus ir struktūras į naują kalbą. O kaip dar galėtų būti? Juk jis dar nėra pakankamai girdėjęs naujos kalbos.

Kaip girdi mūsų mokiniai naują kalbą pamokų metu? Jie girdi lietuvio mokytojo kalbą su akcentu plius jie girdi savo klasiokų dar siaubingesnius bandymus. Kaip manote? Kokio kalbėjimo galima išmokti tokioje aplinkoje? Pagalvokite apie tai, kaip kalba suvalkiečiai, kaip kalba dzūkai, kaip kalba aukštaičiai ir t.t. Kas formuoja jų kalbėseną?

Kaip tradicinės mokymo sistemos auka formuluoja sakinius? Ji sugalvoja sakinį lietuviškai ir po to išverčia į anglų kalbą (kadangi mokykla nuo pat pirmos dienos verčia vaikus versti tekstus). Pasekmė – anglas neatpažįsta tokios struktūros, neatpažįsta kai kurių garsų, intonacija jam apskritai negirdėta ir galų gale jis nieko nesupranta. Tie kurie daug dirba, išsikapsto iš šitos balos ir pradeda mąstyti angliškai. Problema kaip ir išspręsta. Bet iš kitos pusės, tos priblemos galėjo ir nebūti.

Daktaras J. Marvin Brown prieš 25 metus Bangkoke pradėjo taikyti atvirštinę metodiką, kuri modeliuoja natūralų mokymosi procesą. Rezultatas – po dviejų metų darbo pagal šią metodiką ir dar dviejų metų gyvenimo Tailande, anglakalbiai šneka tailandiečių kalba taip, kad tailandiečiai kitame telefono laido gale jų neatskiria nuo vietinių gyventojų. Griuvo dar vienas mitas, kad anglakalbiai nėra “gabūs kalboms”.

Kaip jam tai pavyko? Atsakymas – ilgas tylos periodas. Studentai, besimokantys pagal ALG (Automatic Language Growth) metodiką turi tylos periodą nuo 700 iki 800 valandų. Kitas dalykas – kalbėti jie pradeda ne pagal dėstytojo komandą, o tada, kai yra tam pasiruošę ir tai paprastai įvyksta automatiškai.

Steve Kaufmann tylos periodas paprastai trunka nuo 1 iki 1,5 metų. Tai ne kažkokia teorija, kurią reikėtų įrodinėti. Rezultatai kalba patys už save. Čia – Multilingualism – in answer to Mr.Sanchez galite pažiūrėti ir paklausyti, kaip Steve Kaufmann kalba 10-čia kalbų.

Taip pat galite pasiskaityti rusės Tanios Petrovos, gyvenančios Amerikoje jau 7 metus, straipsnį apie tai, kaip akcentas įtakoja imigranto gyvenimą:

Is trying to speak like American worth it?

Technorati Tags: accent, akcentas, american accent, amerikiečių akcentas, anglu kalba, anglu kalbos kursai, anglu kalbos pamokos, anglu kalbos pamokos internete, anglu kalbos pamokos internete nemokamai, anglu kalbos pamokos nemokamai, nemokamos anglu kalbos pamokos

“Каждый в отдельности у нас Кулибин с Тимирязевым. Но все вместе мы толпа круглосуточных дураков,” – Михаил Задорнов

Ką bendro turi anglu kalba su 25 kadro efektu

Vis dėlto manau, kad reikia tarti žodį ir šia tema, kadangi vis dar atsiranda žmonių, kuriuos domina anglu kalba ir 25 kadras. Aš nenoriu gilintis į tai, kad Amerikoje dar prieš 50 metų buvo įrodyta, kad 25 kadras nedaro absoliučiai jokio poveikio, bet noriu atkreipti dėmesį į vieną detalę.

Aš manau, kad 25 kadras gali padaryti poveikį tiek, kiek gali padaryti poveikį bet kuris placebo. Kad placebo daro poveikį tam tikram procentui žmonių (apie 35%), buvo įrodyta tiek Korėjos, tiek Vietnamo kare, kai trūko medikamentų sužeistiesiems gydyti ir buvo naudojamas placebo.

Bet ką bendro tai galėtų turėti su anglu kalba. Netgi jeigu sutikti, kad 25 kadras veikia, netgi jeigu per stebuklą jis jums sukištų galvon 10000 anglų kalbos žodžių, leiskit paklausti – kaip jūs tuos žodžius naudotumėte? Sugalvotumėte sakinį lietuviškai ir pasakytumėte jį angliškais žodžiais? Ir manot, kad anglas jus supras? Atstumas tarp atskirų žodžių žinojimo ir kalbėjimo – kaip nuo Žemės iki mėnulio. O kaip jūs suprastumėte tokias elementarias ir kasdieniškas išraiškas kaip:

• out and out,
• to break the whole thing down,
• out of the blue,
• on my way,

jeigu mokytumėtės tik padrikai išbarstytų žodžių?

Tarkim jūs “išmokote” žodį “out“. Manot, 25 kadras jums paaiškins, ką reiškia “out and out“? Arba jeigu jūs iškalėte žodį “down“, ar frazė “to break the whole thing down” jums bus aiški? Arba jeigu jūs mokate žodį “blue“, ar manote, kad frazę “out of the blue” suprasite iš karto? Turėkite omeny, kad kai žmonės kalba, jie beria žodžius kaip žirnius ir jūs neturite laiko galvoti, ką kuris reiškia – jūs turite viską suprasti automatiškai, jeigu norite bendrauti.
O kaip su fraze “on my way“? Kaip jūs ją sukonstruosite, jeigu mokysitės tik atskirų žodžių? Nei anglai, nei amerikonai nekalba atskirais žodžiais. Jie kalba frazėmis. Dar daugiau. Frazėse atskiri žodžiai dažnai yra jungiami į vieną vienetą (liaisons) – štai dėl ko reikia mokytis akcento. Kitaip, kai amerikonas pasakys žodį, sujungtą iš trijų atskirų žodžių, mūsų vargšui lietuvaičiui beliks tik ausimis klapsėti.

Todėl mieli tautiečiai labai kviečiu jus – atsibuskit, nusileiskite ant žemės ir išmeskite iš galvos visas tas nesąmones kartą ir visiems laikams. Pažiūrėkit į sėkmingus žmones, kurie kalba keliomis kalbomis – nė vienas iš jų neišmoko kalbų su 25 kadru, nė vienas iš jų neišmoko naujos kalbos per mėnesį ir nė vienas iš jų nelankė kalbų kursų. Per mėnesį galima išmokti paklausti kur yra tualetas, bet tai, patikėkit, tikrai nėra laisvas kalbėjimas anglų kalba. Laikas, darbas ir kantrybė – štai yra tikri raktai nuo rojaus vartų. Prisiminkite ALG programą – žmonės turi po 800 valandų kalbos klausymo, ir tik po to pradeda kalbėti. Dirbant su protinga metodika, nuo nulio iki laisvo kalbėjimo yra maksimum du metai. O 25 kadras neišmokys jūsų kalbėti anglu kalba ir per 200 metų.

Technorati Tags: 25 kadras, anglu kalba, anglu kalba per 2 menesius, anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos mokymasis, anglu kalbos pamokos, anglu kalbos pamokos internete, vertimas anglu