“Grįžau namo įsiutusi ir pasakiau sau – laikas baigti tingėti ir pradėti mokytis. Ir užsigooglinau temą “anglų kalbos gramatika”, ir pirmoji nuroda nuvedė į Gintaro blogą. <...> Tokia buvo teisingo mokymosi pradžia. ” – Miridė, LingQ forumas

Mielas Žmogau. Tu dabar kaip tik ir esi šioje vietoje. Būtent nuo čia startavo sėkmingiausia mūsų mokinė. Žinau, kad atėjai čia, ieškodamas anglų kalbos gramatikos, tačiau tikrovė tokia, kad Tu NEGALI sau leisti jos mokytis. Kodėl negali? Todėl, kad paprasčiausiai neturi tam laiko. Tu neturi 20 metų tam, kad šiek tiek pramokti anglų kalbos, kadangi Tau jos reikia DABAR ir ne “šiek tiek” reikia, o spėju, kad nori kalbėti angliškai visiškai laisvai.

Todėl padaryk protingą žingsnį. Sužinok, kaip mokosi sėkmingi anglų kalbos studentai. Nueik į forumą, į temą “Lietuviškos sėkmės istorijos”, ir perskaityk bent vieną tikro žmogaus tikrą istoriją. Ten jų jau gana daug. Iki šiol tave supo tik tie, kuriems ne itin sekėsi mokytis anglų kalbos. Laikas pakeisti aplinką. Čia yra tiesioginė nuoroda:

Lietuviškos sėkmės istorijos

Ten rasi ir tokį sakinį:

Manau sėkmės istorija prasiseda jau tada, kai atrandi internete Gintaro nuorodas.

Tu jau radai šias nuorodas, todėl dabar nepaleisk, o laikykis už jų tvirtai, ir jos Tave nuves ten, kur žmonės jau nebesiblaško tarp visokių vadovėlių, kursų ir mokytojų, o rašo sėkmės istorijas ir, kas žino, galbūt sekanti sėkmės istorija bus Tavo.

O dabar pažiūrėk šitą.

Kaip gi iš tikrųjų kalba minėtasis kinietis Jerry Dai, gali išgirsti ir pamatyti čia:

The biggest joke in language learning

Mano požiūrį į anglų kalbos gramatiką, tiksliau į “būtinybę” jos mokytis pradėjo formuoti Vera F. Birkenbihl, pratęsė A.J. Hoge (video podcast’as žemiau) ir galutinai įtvirtino Steve Kaufmann. Tiesa, po to dar buvo Nikolaj Zamiatkin su knyga Jūsų neįmanoma išmokyti užsienio kalbos, bet jo jau ir nereikėjo. Jis tik patvirtino tai, ką teigė anie trys.

Kodėl aš patikėjau būtent tais trim žmonėmis ir galutinai pakeičiau požiūrį, kurį buvo suformavusi mokykla?

Pirmas dalykas, dėl ko sušlubavo tradicinės mokyklos autoritetes mano akyse, atsitiko Vokietijoje, kai po 9 metų vokiečių kalbos studijų mokyklos ir universiteto suoluose aš pamačiau, kad vokiečiai kalba visai ne taip kaip mus mokė mokykloje.

Antras dalykas – aš pamačiau, kad jie praktiškai nesupranta manęs, nors aš visada vokiečių kalbą mokiausi tik labai gerai. Peršasi išvada, kad kažkas čia yra ne taip. Tik po daug metų sužinojau, kad mokykla moko kalbos, kuria realiame pasaulyje niekas nekalba. Mokykla mokė “pagrindų”, kurie praktiškai yra niekam nereikalingi.

Mokytojai – labai silpni autoritetai šioje srityje jau vien dėl to, kad didžioji jų dauguma paprasčiausiai negali normaliai susikalbėti su tikrais anglakalbiais, negali suprasti normalios anglų ar amerikiečių kalbos iš klausos. Viskas ką jie moka – tai versti tekstus, rašyti vadovėlinėm frazėm, na ir dar gramatikos taisykles. Kitaip sakant moka “vadovėlinę” kalbą, kuri su šnekamąja anglų kalba turi mažai ką bendro. Viena mokytoja internete siūlo pasiklausyti jos interviu su vienu anglakalbiu ir viskas, ką ji išgali pademonstruoti – tai antroko lygio klausimai, kuriuos ji uždavinėja pašnekovui.

Galiausiai pašnekovas palinkėjo jos mokiniams išmokti kalbėti “beveik sklandžiai” – matyt žmogus supranta, kad nieko tie mokiniai neišmoks tokiais būdais. Sklandus kalbėjimas nėra joks stebuklas šiais laikais, bet, norint jo išmokti, reikia mokytis būtent kalbėjimo, o ne gramatikos taisyklių.

Neseniai aš patikrinau vienos tokios gramatikos žinovės rašinį. Daugiau apie tai – straipsnyje Gramatika palaidos Jūsų pastangas išmokti kalbėti anglų kalba. Dviem žodžiais, ji padarė daugiau klaidų už mane, nors aš ir niekada nesimokiau anglų gramatikos.

Kai pradėjau mokytis anglų kalbos su programa “English +”, gramatikos aiškinimus perskaitydavau tik vieną kartą – “iš reikalo” ir dažniausiai nieko nesuprasdavau, o jeigu ir suprasdavau, tai neturėjau jokių iliuzijų juos atsiminti. Kodėl? Todėl, kad tie aiškinimai buvo pateikiami pernelyg anksti, kuomet dar tūko to, kas vadinama “exposure to the language”.

Blaiviai mąstant tai yra absurdas. Tas pats, kas reikalauti iš dviejų metų vaiko, kad jis pradėtų linksniuoti kokį nors daiktavardį ir maža to, darytų tai teisingai. Kaip bebūtų liūdna, bet tradicinė švietimo sistema būtent taip ir organizuota, kad duoda mokiniams tris žodžius ir reikalauja juos išnagrinėti skersai ir išilgai vietoj to, kad duotų tris tūkstančius žodžių prasmingame kontekste ir leistų mokiniams daryti klaidas. Pasekmė – vadinamoji anglų trauma (baimė kalbėti, nepasitikėjimas savo jėgomis ir klaidingas įsitikinimas, kad išmokti anglų kalbos yra labai sunku. Kiti “įsitikina”, kad jie yra negabūs kalboms, kas yra visiška nesąmonė).

Kas iš to gero pažymio už šitą mizerį, jeigu žmogus nesugeba laisvai bendrauti? Aš už tai, kad kalbėti. Gal ir ne idealiai, bet sugebėti reikšti mintis laisvai. Mokydamasis su “English +” pratimų atsakymus bandydavau atspėti intuityviai, kadangi dar tada supratau, kad norint kalbėti anglų kalba, galvoti apie gramatikos taisykles ir išimtis iš jų, kurių yra dar daugiau negu tų pačių taisyklių, paprasčiausiai nebus laiko. Iš kitos pusės vargu ar atsirastų toks anglas, kuriam užtektų kantrybės klausytis tokios hemorojinės kalbos.

Kalbą reikia jausti – kas gerai skamba ir kas ne, o iš gramatikos čia tiek naudos kaip iš ožio pieno. Pažiūrėkite, ką rašo Tanja Petrova apie gerą gramatikos mokėjimą: When Nadja Petrova emigrated from Russia 7 years ago, she struggled to be understood. She was competent in reading and writing English, but speaking English proved to be challenging. “I had all the right words in my head, but when they came out of my mouth, they just didn’t sound right…”

Aš pasirinkau kitus autoritetus. Nes tie žmonės turi patirtį mokantis kalbų ir pastoviai mokosi toliau, kalba keliomis kalbomis (pavyzdžiui Steve Kaufmann laisvai kalba 11 kalbų ir susikalba dar dviem), pastoviai domisi naujausiais tyrimais šioje srityje ir patys naudoja progresyviausias metodikas, taigi – išmano reikalą.

O kokią patirtį Jums gali perduoti mokyklos mokytojas? Juk mokymas – tai nėra atpasakojimas kažko, ką mokytojas perskaitė gramatikos knygoje. Mokymas – tai mokytojo patirties perdavimas mokiniui. Tai yra alfa ir omega. Kad perduoti patirtį, ją visų pirma reikia turėti. Kokią patirtį gali perduoti žmogus, kuris mokėsi kažkada arba kuris nėra gyvenęs šalyje, kurios kalbos bando “išmokyti” kitus. Ar norėtumėte mokytis tarkim vairavimo, jeigu Jūsų mokytojas būtų perskaitęs tūkstantį knygų apie vairavimą, išėjęs aukštuosius vairavimo mokslus universitete, bet gyvenime nėbūtų čiupinėjęs tikro automobilio? Pagalvokite apie tai.

Steve Kaufmann parašė knygą apie kalbų mokymąsi prieš šešis metus. Daug kam ji atrodo tarsi stebuklas, o tuo tarpu knyga jau paseno. Apie daugybę dalykų pats Kaufmanas šiandien jau kalba kitaip. Pavyzdžiui, jeigu knygoje jis rašė, kad labai svarbu yra skirti laiko žodžių studijavimui, tai šiandien jis jau sako, kad nėra taip jau naudinga gaišti laiką žodžių mokymuisi. Maža to – pats visai nesimoko žodžių – Anglų kalbos kursai sistemoje LingQ.

Jeigu knygoje jis rašo apie tai, kad nuo pat pirmų dienų reikia mokytis tarimo, tai šiandien jis kalba apie tai, kad labai naudingas dalykas yra tylos periodas (jo paties “tylos periodas” mokantis rusų kalbos užtruko 2 metus). Ir taip toliau ir panašiai. Gyvename technologijų amžiuje ir viskas keičiasi labai greitai.

O mokykla tuo tarpu vis dar joja ant pridvėsusio XVIII amžiaus gramatikos ir vertimų kuino ir maitina mokinius iliuzijom, kad šitas priešistorinis sutvėrimas padės jiems pasiekti finišą. Tarp kitko, tas metodas buvo sukurtas su tikslu išversti senuosius graikų ir lotynų raštus. Naudoti jį gyvos anglų kalbos mokymuisi yra mažų mažiausiai keista.

Dar vienas straipsnis apie tai, kas iš tikrųjų yra svarbu, kurį parašė viena anglė apie savo įspūdžius Amerikoje. Cituoju: “When I first came out to America, from England, I had no idea I would not be understood. It was a puzzle. Here I was, speaking perfect English, but very few people understood me.”

Pasakykit man, mielieji gramatikos mokslų šalininkai, gal tai moteriai reikėjo dar pastudijuoti anglų kalbos gramatiką? Juk pas mus būtent taip bandoma spręsti kalbėjimo problemas. “Nemoki kalbėti anglų kalba? – Tau reikia daugiau studijuoti gramatiką!” Iš vienos pusės juokinga, iš kitos – ašaros byra nuo tokių patarimų.

Kodėl gi didžioji dalis žmonių tuo vis dar tiki?

“Jeigu pakartoji melą tūkstantį kartų, tai tampa tiesa!” (Gebelsas)

Ir didžioji dalis mokinių įsitikina gramatikos mokymosi “būtinybe” lygiai kaip ir tuo, kad išmokti kalbą yra be galo sunku arba kad jie yra negabūs kalboms. Daugelį jų šita mokyklos “dovana” persekioja visą likusį gyvenimą. Kiti gi ir toliau beviltiškai seka šiuo modeliu, vaikščiodami į anglų kalbos kursus.

Keistai atrodo toks modeliavimas. Kiekvieną dieną matydami sėkmingą modelį, t.y. vaikus, suaugusieji, kaip skęstantys už šiaudo, ir toliau griebiasi paties lūzeriškiausio modelio t.y. gramatikos ir vertimų metodo ir, įsikibę gramatikos vadovėlių, toliau skęsta kartu su paskutinėmis viltimis kažkada prabilti anglų kalba.

Anglų kalbos gramatika – tai įrankis pasiekti geresnę rašybos kokybę ir čia reikia pastebėti, kad apdaila daroma tada, kai namas jau pastatytas. Priešingu atveju ją reikės daryti du kartus.

Paprastai tariant, kai žmogus jau gali bendrauti ir jam iškyla klausimas, kaip teisingai vartoti tarkim kažkokį veiksmažodį konkrečioje situacijoje, tada ir yra prasmė kreiptis į gramatiką, ir tada tos žinios, kurios yra susijusios su konkrečia situacija, išliks.

Kas manim netiki, pabandykite prisiminti taisyklę iš gimtosios kalbos gramatikos – kuo daiktavardis eina sakinyje? Jeigu atsimenate, pagalvokite apie tai kokią naudą Jums duoda šitas prisiminimas, kalbant gimtąja kalba. Jeigu neatsimenate, tai tikriausiai Jūs jau supratote, kaip prisiminsite anglų kalbos gramatiką ateity ir kokią naudą Jums atneš laiko gaišimas jos mokantis dabar. Grįžkite atgal ir perskaitykite Tanjos Petrovos ir “brightforyou” iš Floridos straipsnius.

O man belieka prisijungti prie Steve Kaufmann idėjos – jeigu jau būtinai norite nusipirkti gramatikos knygą – pirkite pačią ploniausią. O dar geresnį pasiūlymą duoda A.J. Hoge – meskite visus vadovėlius į ugnį.

Jūs galite užsisakyti septynias sėkmingo anglų kalbos mokymosi taisykles – video, audio ir transkriptus. Kam sunku suprasti iš klausos, galima tuo pat metu dar ir skaityti, o nežinomus žodžius susirasti žodyne. Čia Jūs rasite ir pasiūlymus, kaip įsisavinti anglų kalbos gramatiką lengviau ir efektyviau. Čia yra pirmasis transkriptas:

1 Rule – Discover The Secret Of Phrases

Parsisiųsti audio failą galima paspaudus ant “Download this Podcast”, kuris yra tiesiog ant transkripto viršelio (titulinio puslapio). Visas 7 taisykles galima užsisakyti čia (rekomendacijas dėl gramatikos gausite antrą ir penktą dienomis po to, kai užsisakysite šias taisykles) – atsidariusiame lange reikės užpildyti formą dešinėje pusėje viršuje:

http://www.effortlessenglish.lt/7-rules

Technorati Tags: anglu gramatika, anglu kalbos gramatika, gramatika

“Learning how to learn is life’s most important skill” – Tony Buzan
(Mokymasis kaip mokytis yra svarbiausias gyvenime)

Ši svetainė skirta tiems, kurie jau žino, kas yra tradiciniai anglu kalbos kursai ir supranta, kad tai yra ne ta vieta, kur būtų galima išmokti anglu kalbos lengvai ir greitai. Aš dažnai kartoju, kad mus moko kalbos, kuria niekas nekalba. Ką tai reiškia? Kai mus moko anglų kalbos, mes iš tikrųjų nežinome, kokios kalbos mus moko. Tai natūralu – juk mes dar nemokame angliškai. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką aš turiu omeny, paklausykite ištrauką iš tradicinio lietuvių kalbos kurso. Tikiuosi, kad jūs mane suprasite…

Jeigu jūs norite išmokti tokios kalbos, tada atsiprašau, bet jūs atėjote ne tuo adresu. Vienintelės vietos, kur galima išgirsti tokią kalbą, yra mokykla ir kalbos kursai. Niekur daugiau tokia kalba nekalbama. Gi jeigu tokia kalba jūsų nedomina, tada skaitykite toliau. Beje, jeigu jums įdomu, kokios kalbos mokausi aš, galite išgirsti keletą pavyzdžių, pažiūrėję trumpą sistemos SuperMemo video pristatymą.

Pirmas dalykas, ką noriu pasakyti, tai kad gramatikos ir žodžių mokymasis lygiai taip pat kaip ir vertimai iš anglų kalbos į lietuvių ir atvirkščiai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių Jūs iki šiol negalite laisvai kalbėti angliškai.

Nė vienas iš šių darbų neturi nieko bendra nei su anglu kalbos supratimu, nei juo labiau su gebėjimu išreikšti save anglu kalba.

Tiems, kurie skaitys toliau, noriu padaryti keletą pastabų. Viskas, apie ką čia rašau, yra pirmiausia paremta patirtimi žmonių, kurie yra išmokę po kelias kalbas ir žino kaip galima efektyviai mokytis iš savo patirties (Steve Kaufmann, Michel Thomas, Vera F. Birkenbihl). Jūs visada rasite nuorodas į šaltinius, kur galėsite patikrinti šią informaciją.

Antra, pasidalinsiu patirtimi žmonių, kurie yra padarę šimtus eksperimentų ir remiasi jų rezultatais (Stephen D. Krashen, James J. Asher, J. Marvin Brown, Paul Nation, Blaine Ray).

Trečia, pasidalinsiu savo patirtimi, t.y. kaip šias metodikas ir sistemas išbandžiau ant savo kailio ir kokią naudą jos atnešė man.

Apie tradicinius anglų kalbos kursus ar mokyklas čia nebus nieko. Gerai, tiek jau to. Bus vienas skaičius – 90 (kai kuriais duomenimis 95). Tiek procentų žmonių patiria nesėkmę besimokydami naujos kalbos ir už savo pinigus negauna to, ką galėjo gauti už keliolika kartų mažesnę sumą.

Nenoriu diskutuoti, kas dėl to kaltas, tačiau praktika rodo, kad dažniausiai nesėkmę patiria tie, kurie tikisi, kad juos “išmokyti” turi kažkas kitas, tai yra tie, kurie norėtų suversti visą atsakomybę mokytojams. Aš esu girdėjęs tik apie du mokytojus, kurie iš tikrųjų galėjo “išmokyti”, tai yra buvo pajėgūs prisiimti atsakomybę už rezultatus. Tai Michel Thomas ir Paul Pimsleur. Iš gyvų žinau daugiau. Pavyzdžiui Esther Bruhl ir A.J.Hoge. Bet kuriuo atveju, prieš atiduodant pinigus kažkam, labai sveika pasiteirauti, ką už tuos pinigus jūs gausite. Jeigu jums siūlo tik valandas, kurias turėsite atsėdėti arba popierių, patvirtinantį jūsų, atleiskit, “kvalifikaciją”, bet niekas nepriima atsakomybės už realius rezultatus t.y. jūsų sugebėjimą komunikuoti, tada yra prasmė sustoti ir susimąstyti, ar jums reikalingi tokie mokytojai. A.J.Hoge rezultatus garantuoja. Jeigu per 6 mėnesius jūs nepradėsite laisvai kalbėti, atgausite savo pinigus, kuriuos sumokėjote už jo pamokas. Esther Bruhl pamokos taip pat garantuojamos. Gerai paieškoję surasite ir daugiau žmonių kurie ima pinigus už realius rezultatus, o jeigu jų nėra – grąžina jūsų pinigus. Kad ir Charles Becker ar kas nors kitas. Pinigai turi būti mokami už rezultatus, o ne už pasakėlių klausymą. Būtent toks yra šiuolaikinis civilizuotas verslas. Problema ta, kad dauguma žmonių nežino ne kur ieškoti, o ko ieškoti.

Kas link A.J. Hoge, tai jokiu būdu nereiškia, kad per nuo nulio iki laisvo kalbėjimo yra tik 6 mėnesiai. Kad pradėti dirbti su A.J.Hoge pamokomis pageidautina jau turėti 1500-2000 žodžių atsargą. Tai nėra skirta absoliutiems pradedantiesiems. Iš kitos pusės yra realių pavyzdžių, kad galima įvaldyti kalbą ir per pusmetį. Būtent tiek laiko prireikė Steve Kaufmann, kad pradėti laisvai kalbėti tiek kinų, tiek ir japonų kalbomis. Vera F. Birkenbihl teigia, kad pasimokiusi 2 mėnesius olandų kalbos, Olandijoje skaitė paskaitą ir olandai ją suprato.

Kodėl aš pradėjau domėtis poliglotais, užuot ramiai sau nuėjęs į tracininius anglų kalbos kursus? Ką gi. Aš mokiausi vokiečių kalbos 9 metus, buvau vienas iš geriausių tiek savo klasėje mokykloje, tiek grupėje institute ir niekada negalėjau laisvai kalbėti vokiškai. Aš labai stebėjausi, kad vokiečiai manęs nesupranta, o patys kalba visai kitaip, negu mus mokė mokykloje. Taigi, kai atėjo laikas mokytis anglų kalbos, pamaniau, kad užteks. Aš neturiu tiek laiko, kad antrą kartą eksperimentuoti su metodais, kurių bejėgiškumą, kaip vėliau paaiškėjo, gali patvirtinti virš 90 procentų buvusių mokinių ir studentų. Tada ir pamaniau, kad reikia atkreipti dėmesį į tuos, kurie yra sėkmingi šioje srityje ir tai žinoma yra lingvistai arba poliglotai, kaip pas mus jie vadinami.

Poliglotus sieja vienas bendras bruožas – jie niekada nelankė kursų. Arba jeigu ir lankė – tai labai trumpai. Tai yra žmonės, suradę efektyvius kelius, ir kaip taisyklė tai neturi nieko bendra su tradiciniu kalbų mokymu. Kitas bendras bruožas – jie nesitiki ir nelaukia, kad juos “išmokytų” kažkas kitas. Visą atsakomybę už rezultatus jie prisiima sau.

Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad universalaus recepto, kuris tiktų visiems, paprasčiausiai neegzistuoja. Žmonės yra skirtingi. Yra vadinamieji “komandos žaidėjai”, yra “lyderiai” ir yra žmonės, kurie geriausiai jaučiasi viską darydami patys (”kūrėjai”). Mokykla moko paklusti t.y. ugdo pavaldinius. Tokiems žmonėms yra sunku ką nors daryti savarankiškai ir jiems geriausia išeitis šiuo atveju yra anglu kalbos kursai. Jeigu jie bus pakankamai užsispyrę, jie turi 1 šansą iš 10 pakliūti tarp tų 10 procentų, kurie kažko pasiekė tradiciniais būdais. Kiek jiems tai kainuos? Absoliučią sumą įvardinti sunku. Bet kuriuo atveju tai bus dešimtis kartų brangiau, negu tiems, kurie gali sau leisti mokytis savarnakiškai (”lyderiai” ir “kūrėjai”).

Pradėkim nuo labiausiai paplitusių mitų apie kalbų mokymąsi pagal Vera F. Birkenbihl (čia pateikiu nuorodas į kitus šaltinius)

• Mitas Nr.1 – Reikalingas mokytojas (daktaro Stephen D. Krashen straipsnis, faktiškai liečiantis visus penkis mitus).
• Mitas Nr.2 – Reikia daug skaityti ir rašyti.
• Mitas Nr.3 – Reikia kalti gramatikos taisykles (A.J.Hoge podcast’as).
• Mitas Nr.4 – Reikia mokytis žodžių. (video demonstracija)
• Mitas Nr.5 – Reikia investuoti daug laiko (57 skyrius iš Steve Kaufmann knygos).

Three persons talking about a tiger makes it real

Jeigu turite minčių, kuriomis norite pasidalinti, arba su kažkuo nesutinkate – jauskitės laisvai ir rašykite į komentus.

Technorati Tags: anglu kalbos gramatika, anglu kalbos kursai, anglu kalbos pamokos

“The greatest obstacle to discovery is not ignorance – it is the illusion of knowledge” – Daniel Boorstin

• Kaip atsitinka, kad 90% kalbų kursų studentų taip ir neišmoksta kalbėti nauja kalba sklandžiai?
• Kaip atsitinka, kad vaikai, kurie mokėsi mokykloje užsienio kalbos, net praėjus dešimčiai metų, negali laisvai kalbėti ta kalba?
• Ir įdomiausias klausimas – kaip atsitinka, kad žmonės, sugaišę tadiciniams mokymo būdams metų metus ir negavę faktiškai nieko ir toliau griebiasi už to paties skustuvo ašmenų?

Dar Einšteinas pastebėjo, kad keista yra daryti tą patį, tačiau tikėtis skirtingų rezultatų. Kas mus moko? Mokytojas, kuris jau ir pats neatsimena, kaip išmoko kalbėti angliškai? Ar amerikietis, kuris niekada gyvenime nėra išmokęs jokios kitos kalbos, išskyrus savo gimtąją. Kokia patirtimi gali pasidalinti šie “mokytojai”?

Kas atsitiktų, jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį į žmones, kurie mokosi kalbų pastoviai ir yra po dešimt kartų praėję visus naujos kalbos mokymosi etapus nuo nulio iki laisvo kalbėjimo? Pagalvokite apie tai.

Ar pastebėjote, kaip pastaruoju metu sumažėjo kompiuterių, mobiliųjų telefonų, pokalbių kainos? Interneto paslaugų tiekėjai už tą pačią kainą siūlo dešimtis kartų didesnius greičius. Kai kas galbūt dar prisimena, kaip prie 10 metų mobilusis ryšys Lietuvoje kainavo 2 litus už 1 minutę. Dabar naudodamiesi Skype mes galime kalbėtis su amerikonais arba kiniečiais nors ir kiaurą parą. Ir tai nekainuoja papildomai nieko. Mes mokame tik už internetą. Na, dar už elektrą.

Kaip šios tendencijos atsispindi anglu kalbos mokyme? Aš nežinau, kiek kainavo anglu kalbos kursai prieš 10 metų, tačiau dabar – kainuoja. Pakankamai. Norint išmokti kalbą tokiu būdu reikia gerokai pakrapštyti piniginę. Ir paskirti laiko. Daug laiko. Tiems, kurie rengiasi užsirašyti į kursus, pirmiausia norėčiau pasiūlyti pasidomėti šiais trim dalykais:

• Kiek kainuoja anglu kalbos kursai?
• Kiek dėstytojų nuomone reikia laiko, norint pasiekti norimą lygį (apie tai, kas yra norimas arba priimtinas lygis, pakalbėsime vėliau)?
• Būtų tiesiog puiku, jeigu dėstytojai duotų jums keletą kontaktų, t.y. kontaktus savo studentų, kurie lankė kursus ir kurie gali pasigirti savo rezultatais.

Tai yra skirtingi dalykai – klausti apie tai dėstytojų ir klausti apie tai studentų. Paskui jūs patys galėsite nuspręsti, kieno nuomonė jums atrodo labiau verta pasitikėjimo. Nepadarę šių trijų žingsnių, rizikuojate sukišti savo pinigus į š… į vieną vietą.

Dar vienas dalykas – paklauskite, kokias garantijas jums duoda kalbų mokykla ar dėstytojas. Tada jūs galėsite apskaičiuoti apytikslę paslaugos (t.y. jūsų gebėjimo bendrauti angliškai) kainą. Neskubėkite manęs smerkti, jeigu ši idėja jums atrodo absurdiška. Artimiausiu laiku aš jums kai ką parodysiu, o kol kas pasakysiu tik tiek, kad išsivystęs pasaulis jau seniai gyvena rinkos sąlygomis, o tai suteikia tam tikrų teisių ir privilegijų vartotojams.

Taigi ką mums davė XXI amžius šioje srityje? Jeigu žiūrėsime į anglų kalbos kursus tradiciškai – tai galima drąsiai teigti – nieko. Tiksliau – nieko gero. Ir vis dėlto išsivysčiusiuose kraštuose modernios technologijos prasiskverbė ir į kalbų mokymą.

Čia tikriausiai atsiras norinčių man paprieštarauti, esą Lietuvoje taip pat jau taikomos modernios technologijos. Prilaikykit arklius ponios ir ponai. Parodykit man bent vieną žmogų, kuris Lietuvoje įsisavino anglų kalbą naudodamasis šiomis moderniomis technologijomis. Gali būti, kad tokių žmonių yra, tik aš apie juos nieko nežinau. Bus labai įdomu ir visiems naudinga sužinoti, kaip jie mokėsi ir kaip jiems pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų. O kol tokių žmonių surasite, arba kol jie galbūt atsilieps patys, leiskite man pasidalinti savo patirtimi šioje srityje. Bet apie tai – kitą kartą. Užeikite dažniau arba, kad būtų paprasčiau, užsisakykite RSS – adreso eilutėje dešinėje reikia paspausti tokį pavekslėlį Jeigu nežinote, kaip naudotis RSS, galite pažiūrėti čia – kaip užsisakyti RSS.

Artimiausiom dienom čia parašysiu daug įdomybių, kurios padės jums sutaupyti krūvą pinigų ir marias laiko. Noriu pasakyti iš anksto, kad čia nebus visokių fantazijų apie 25 kadrą, kalbų mokymąsi miegant ar visokius kompiuterinius “stebuklus” (beje, pasidomėję giliau, lengvai rasite, kad daugumą tų stebuklų sukuria žmonės, kurie patys kalba vos viena t.y. gimtaja kalba). Čia bus tik tai, kas išbandyta ir davė realius rezultatus. Tai, ką gali patvirtinti tūkstančiai realių žmonių. Jeigu bus kokių neaiškumų – rašykite į komentus.

Technorati Tags: anglu gramatika, anglu kalbos gramatika, anglu kalbos kursai, anglu kalbos mokymas, anglu kalbos pamokos, anglu kalbos pamokos internete, anglu kalbos pamokos internete nemokamai, anglu kalbos pamokos internetu, anglu kalbos pamokos nemokamai, anglu kalbos pamokos parsisiusti, anglu kursai, nemokamos anglu kalbos pamokos, nemokamos anglu kalbos pamokos internetu