“Grįžau namo įsiutusi ir pasakiau sau – laikas baigti tingėti ir pradėti mokytis. Ir užsigooglinau temą “anglų kalbos gramatika”, ir pirmoji nuroda nuvedė į Gintaro blogą. <...> Tokia buvo teisingo mokymosi pradžia. ” – Miridė, LingQ forumas
Mielas Žmogau. Tu dabar kaip tik ir esi šioje vietoje. Būtent nuo čia startavo sėkmingiausia mūsų mokinė. Žinau, kad atėjai čia, ieškodamas anglų kalbos gramatikos, tačiau tikrovė tokia, kad Tu NEGALI sau leisti jos mokytis. Kodėl negali? Todėl, kad paprasčiausiai neturi tam laiko. Tu neturi 20 metų tam, kad šiek tiek pramokti anglų kalbos, kadangi Tau jos reikia DABAR ir ne “šiek tiek” reikia, o spėju, kad nori kalbėti angliškai visiškai laisvai.
Todėl padaryk protingą žingsnį. Sužinok, kaip mokosi sėkmingi anglų kalbos studentai. Nueik į forumą, į temą “Lietuviškos sėkmės istorijos”, ir perskaityk bent vieną tikro žmogaus tikrą istoriją. Ten jų jau gana daug. Iki šiol tave supo tik tie, kuriems ne itin sekėsi mokytis anglų kalbos. Laikas pakeisti aplinką. Čia yra tiesioginė nuoroda:
Ten rasi ir tokį sakinį:
Manau sėkmės istorija prasiseda jau tada, kai atrandi internete Gintaro nuorodas.
Tu jau radai šias nuorodas, todėl dabar nepaleisk, o laikykis už jų tvirtai, ir jos Tave nuves ten, kur žmonės jau nebesiblaško tarp visokių vadovėlių, kursų ir mokytojų, o rašo sėkmės istorijas ir, kas žino, galbūt sekanti sėkmės istorija bus Tavo.
O dabar pažiūrėk šitą.
Kaip gi iš tikrųjų kalba minėtasis kinietis Jerry Dai, gali išgirsti ir pamatyti čia:
The biggest joke in language learning
Mano požiūrį į anglų kalbos gramatiką, tiksliau į “būtinybę” jos mokytis pradėjo formuoti Vera F. Birkenbihl, pratęsė A.J. Hoge (video podcast’as žemiau) ir galutinai įtvirtino Steve Kaufmann. Tiesa, po to dar buvo Nikolaj Zamiatkin su knyga Jūsų neįmanoma išmokyti užsienio kalbos, bet jo jau ir nereikėjo. Jis tik patvirtino tai, ką teigė anie trys.
Kodėl aš patikėjau būtent tais trim žmonėmis ir galutinai pakeičiau požiūrį, kurį buvo suformavusi mokykla?
Pirmas dalykas, dėl ko sušlubavo tradicinės mokyklos autoritetes mano akyse, atsitiko Vokietijoje, kai po 9 metų vokiečių kalbos studijų mokyklos ir universiteto suoluose aš pamačiau, kad vokiečiai kalba visai ne taip kaip mus mokė mokykloje.
Antras dalykas – aš pamačiau, kad jie praktiškai nesupranta manęs, nors aš visada vokiečių kalbą mokiausi tik labai gerai. Peršasi išvada, kad kažkas čia yra ne taip. Tik po daug metų sužinojau, kad mokykla moko kalbos, kuria realiame pasaulyje niekas nekalba. Mokykla mokė “pagrindų”, kurie praktiškai yra niekam nereikalingi.
Mokytojai – labai silpni autoritetai šioje srityje jau vien dėl to, kad didžioji jų dauguma paprasčiausiai negali normaliai susikalbėti su tikrais anglakalbiais, negali suprasti normalios anglų ar amerikiečių kalbos iš klausos. Viskas ką jie moka – tai versti tekstus, rašyti vadovėlinėm frazėm, na ir dar gramatikos taisykles. Kitaip sakant moka “vadovėlinę” kalbą, kuri su šnekamąja anglų kalba turi mažai ką bendro. Viena mokytoja internete siūlo pasiklausyti jos interviu su vienu anglakalbiu ir viskas, ką ji išgali pademonstruoti – tai antroko lygio klausimai, kuriuos ji uždavinėja pašnekovui.
Galiausiai pašnekovas palinkėjo jos mokiniams išmokti kalbėti “beveik sklandžiai” – matyt žmogus supranta, kad nieko tie mokiniai neišmoks tokiais būdais. Sklandus kalbėjimas nėra joks stebuklas šiais laikais, bet, norint jo išmokti, reikia mokytis būtent kalbėjimo, o ne gramatikos taisyklių.
Neseniai aš patikrinau vienos tokios gramatikos žinovės rašinį. Daugiau apie tai – straipsnyje Gramatika palaidos Jūsų pastangas išmokti kalbėti anglų kalba. Dviem žodžiais, ji padarė daugiau klaidų už mane, nors aš ir niekada nesimokiau anglų gramatikos.
Kai pradėjau mokytis anglų kalbos su programa “English +”, gramatikos aiškinimus perskaitydavau tik vieną kartą – “iš reikalo” ir dažniausiai nieko nesuprasdavau, o jeigu ir suprasdavau, tai neturėjau jokių iliuzijų juos atsiminti. Kodėl? Todėl, kad tie aiškinimai buvo pateikiami pernelyg anksti, kuomet dar tūko to, kas vadinama “exposure to the language”.
Blaiviai mąstant tai yra absurdas. Tas pats, kas reikalauti iš dviejų metų vaiko, kad jis pradėtų linksniuoti kokį nors daiktavardį ir maža to, darytų tai teisingai. Kaip bebūtų liūdna, bet tradicinė švietimo sistema būtent taip ir organizuota, kad duoda mokiniams tris žodžius ir reikalauja juos išnagrinėti skersai ir išilgai vietoj to, kad duotų tris tūkstančius žodžių prasmingame kontekste ir leistų mokiniams daryti klaidas. Pasekmė – vadinamoji anglų trauma (baimė kalbėti, nepasitikėjimas savo jėgomis ir klaidingas įsitikinimas, kad išmokti anglų kalbos yra labai sunku. Kiti “įsitikina”, kad jie yra negabūs kalboms, kas yra visiška nesąmonė).
Kas iš to gero pažymio už šitą mizerį, jeigu žmogus nesugeba laisvai bendrauti? Aš už tai, kad kalbėti. Gal ir ne idealiai, bet sugebėti reikšti mintis laisvai. Mokydamasis su “English +” pratimų atsakymus bandydavau atspėti intuityviai, kadangi dar tada supratau, kad norint kalbėti anglų kalba, galvoti apie gramatikos taisykles ir išimtis iš jų, kurių yra dar daugiau negu tų pačių taisyklių, paprasčiausiai nebus laiko. Iš kitos pusės vargu ar atsirastų toks anglas, kuriam užtektų kantrybės klausytis tokios hemorojinės kalbos.
Kalbą reikia jausti – kas gerai skamba ir kas ne, o iš gramatikos čia tiek naudos kaip iš ožio pieno. Pažiūrėkite, ką rašo Tanja Petrova apie gerą gramatikos mokėjimą: When Nadja Petrova emigrated from Russia 7 years ago, she struggled to be understood. She was competent in reading and writing English, but speaking English proved to be challenging. “I had all the right words in my head, but when they came out of my mouth, they just didn’t sound right…”
Aš pasirinkau kitus autoritetus. Nes tie žmonės turi patirtį mokantis kalbų ir pastoviai mokosi toliau, kalba keliomis kalbomis (pavyzdžiui Steve Kaufmann laisvai kalba 11 kalbų ir susikalba dar dviem), pastoviai domisi naujausiais tyrimais šioje srityje ir patys naudoja progresyviausias metodikas, taigi – išmano reikalą.
O kokią patirtį Jums gali perduoti mokyklos mokytojas? Juk mokymas – tai nėra atpasakojimas kažko, ką mokytojas perskaitė gramatikos knygoje. Mokymas – tai mokytojo patirties perdavimas mokiniui. Tai yra alfa ir omega. Kad perduoti patirtį, ją visų pirma reikia turėti. Kokią patirtį gali perduoti žmogus, kuris mokėsi kažkada arba kuris nėra gyvenęs šalyje, kurios kalbos bando “išmokyti” kitus. Ar norėtumėte mokytis tarkim vairavimo, jeigu Jūsų mokytojas būtų perskaitęs tūkstantį knygų apie vairavimą, išėjęs aukštuosius vairavimo mokslus universitete, bet gyvenime nėbūtų čiupinėjęs tikro automobilio? Pagalvokite apie tai.
Steve Kaufmann parašė knygą apie kalbų mokymąsi prieš šešis metus. Daug kam ji atrodo tarsi stebuklas, o tuo tarpu knyga jau paseno. Apie daugybę dalykų pats Kaufmanas šiandien jau kalba kitaip. Pavyzdžiui, jeigu knygoje jis rašė, kad labai svarbu yra skirti laiko žodžių studijavimui, tai šiandien jis jau sako, kad nėra taip jau naudinga gaišti laiką žodžių mokymuisi. Maža to – pats visai nesimoko žodžių – Anglų kalbos kursai sistemoje LingQ.
Jeigu knygoje jis rašo apie tai, kad nuo pat pirmų dienų reikia mokytis tarimo, tai šiandien jis kalba apie tai, kad labai naudingas dalykas yra tylos periodas (jo paties “tylos periodas” mokantis rusų kalbos užtruko 2 metus). Ir taip toliau ir panašiai. Gyvename technologijų amžiuje ir viskas keičiasi labai greitai.
O mokykla tuo tarpu vis dar joja ant pridvėsusio XVIII amžiaus gramatikos ir vertimų kuino ir maitina mokinius iliuzijom, kad šitas priešistorinis sutvėrimas padės jiems pasiekti finišą. Tarp kitko, tas metodas buvo sukurtas su tikslu išversti senuosius graikų ir lotynų raštus. Naudoti jį gyvos anglų kalbos mokymuisi yra mažų mažiausiai keista.
Dar vienas straipsnis apie tai, kas iš tikrųjų yra svarbu, kurį parašė viena anglė apie savo įspūdžius Amerikoje. Cituoju: “When I first came out to America, from England, I had no idea I would not be understood. It was a puzzle. Here I was, speaking perfect English, but very few people understood me.”
Pasakykit man, mielieji gramatikos mokslų šalininkai, gal tai moteriai reikėjo dar pastudijuoti anglų kalbos gramatiką? Juk pas mus būtent taip bandoma spręsti kalbėjimo problemas. “Nemoki kalbėti anglų kalba? – Tau reikia daugiau studijuoti gramatiką!” Iš vienos pusės juokinga, iš kitos – ašaros byra nuo tokių patarimų.
Kodėl gi didžioji dalis žmonių tuo vis dar tiki?
“Jeigu pakartoji melą tūkstantį kartų, tai tampa tiesa!” (Gebelsas)
Ir didžioji dalis mokinių įsitikina gramatikos mokymosi “būtinybe” lygiai kaip ir tuo, kad išmokti kalbą yra be galo sunku arba kad jie yra negabūs kalboms. Daugelį jų šita mokyklos “dovana” persekioja visą likusį gyvenimą. Kiti gi ir toliau beviltiškai seka šiuo modeliu, vaikščiodami į anglų kalbos kursus.
Keistai atrodo toks modeliavimas. Kiekvieną dieną matydami sėkmingą modelį, t.y. vaikus, suaugusieji, kaip skęstantys už šiaudo, ir toliau griebiasi paties lūzeriškiausio modelio t.y. gramatikos ir vertimų metodo ir, įsikibę gramatikos vadovėlių, toliau skęsta kartu su paskutinėmis viltimis kažkada prabilti anglų kalba.
Anglų kalbos gramatika – tai įrankis pasiekti geresnę rašybos kokybę ir čia reikia pastebėti, kad apdaila daroma tada, kai namas jau pastatytas. Priešingu atveju ją reikės daryti du kartus.
Paprastai tariant, kai žmogus jau gali bendrauti ir jam iškyla klausimas, kaip teisingai vartoti tarkim kažkokį veiksmažodį konkrečioje situacijoje, tada ir yra prasmė kreiptis į gramatiką, ir tada tos žinios, kurios yra susijusios su konkrečia situacija, išliks.
Kas manim netiki, pabandykite prisiminti taisyklę iš gimtosios kalbos gramatikos – kuo daiktavardis eina sakinyje? Jeigu atsimenate, pagalvokite apie tai kokią naudą Jums duoda šitas prisiminimas, kalbant gimtąja kalba. Jeigu neatsimenate, tai tikriausiai Jūs jau supratote, kaip prisiminsite anglų kalbos gramatiką ateity ir kokią naudą Jums atneš laiko gaišimas jos mokantis dabar. Grįžkite atgal ir perskaitykite Tanjos Petrovos ir “brightforyou” iš Floridos straipsnius.
O man belieka prisijungti prie Steve Kaufmann idėjos – jeigu jau būtinai norite nusipirkti gramatikos knygą – pirkite pačią ploniausią. O dar geresnį pasiūlymą duoda A.J. Hoge – meskite visus vadovėlius į ugnį.
Jūs galite užsisakyti septynias sėkmingo anglų kalbos mokymosi taisykles – video, audio ir transkriptus. Kam sunku suprasti iš klausos, galima tuo pat metu dar ir skaityti, o nežinomus žodžius susirasti žodyne. Čia Jūs rasite ir pasiūlymus, kaip įsisavinti anglų kalbos gramatiką lengviau ir efektyviau. Čia yra pirmasis transkriptas:
1 Rule – Discover The Secret Of Phrases
Parsisiųsti audio failą galima paspaudus ant “Download this Podcast”, kuris yra tiesiog ant transkripto viršelio (titulinio puslapio). Visas 7 taisykles galima užsisakyti čia (rekomendacijas dėl gramatikos gausite antrą ir penktą dienomis po to, kai užsisakysite šias taisykles) – atsidariusiame lange reikės užpildyti formą dešinėje pusėje viršuje:
