Akcentas yra paskutinis darbas kalbos įsisavinimo procese. Mokantis pagal metodikas, kurios čia aprašytos akcento problema apskritai neaktuali.
Kas nežino kurių galų reikia mokytis akcento ir aiškaus tarimo, duodu pavyzdį. Pasiklausykite dvi sekundes, kaip tariami žodžiai
ir suprasite, kad nežymūs nukrypimai gali iškreipti prasmę labai daug. Tai tikriausiai skiriasi nuo to, ką jūs girdėjote mokykloje, bet tokia ir yra reali kalba. Jeigu norite būti suprastas, garsus turite ištarti pakankamai tiksliai.
Čia galite paklausyti (arba atsisiųsti) A.J.Hoge ir Steve Kaufmann pokalbį apie tai, kaip mokytis tarimo:
Tiems, kurių lietuviškas akcentas jau suformuotas, gali pagelbėti stiprus noras sumažinti savo regioninį akcentą ir treniruotės. Viena iš galimų metodikų yra čia:
Tai yra Ann Cook knyga ir 5 CD komplektas.
Išsamus audio vadovas, sudarantis galimybę pilnai atidirbti visus tris amerikietiško akcento komponentus – kalbos muziką (intonation), žodžių jungimą (liaisons) ir tarimą (pronunciation).
American Accent Training yra fizinis produktas. Yra galimybė pradėti mokytis akcento iš karto t.y. atsisiųsti kitą – skaitmeninį produktą – Speak More Clearly – American Accent. Tai puikios kokybės kalbos patologistės Esther Bruhl produktas. Galite tuo įsitikinti nemokamai atsisiuntę manualą, kuris lydi šį mp3 audio kursą, iš gamintojo svetainės – Speak More Clearly
Nusipirkti šį audio kursą galima paspaudus ant mygtuko apačioje
Yra 60 dienų pinigų grąžinimo garantija.
Kas yra regioninis akcentas, kaip jis atsiranda ir kokios jo pasemės?
Tradicinė mokymo sistema taip organizuota, kad regioninis akcentas yra neišvengiama pasekmė, lydinti visus, praėjusius per šią mėsmalę. O akcento priežastis viso labo viena. Ją pašalinus, regioninis akcentas paprasčiausiai neatsiranda. Tačiau tai įmanoma tik tada, kai žmogus, kuris mokosi naujos kalbos, dar neturėjo kontakto su tradicine mokymo sistema.
Pabandykite prisiminti, kaip jus pradeda mokyti naujos kalbos. “Laba diena, mano vardas Antanas”.
Tradicinis kalbų mokymo procesas yra diametraliai priešingas natūraliam kalbos įsisavinimo procesui. Rezultatas – vaikai, kurie mokosi natūraliai, išmoksta bet kurią kalbą 100%. Suaugusieji arba tie patys vaikai, kurie yra mokomi mokyklose, 90-čia atvejų iš šimto patiria nesėkmę. Beje, kad būtų aiškiau apie ką kalbu, pasakysiu, kad aš visur čia turiu omeny laisvą kalbėjimą. Tokia kalba kaip “labas, mano vardas Antanas, o kuo tu vardu?”, “aš gyvenu Vilniuje”, “Vilnius yra gražus miestas” manęs nejaudina ir nedomina.
Taigi, kaip mus pradeda mokyti? Nuo kalbėjimo ir rašymo. Nuo pat pirmos pamokos reikia kalbėti, skaityti ir rašyti.
O kaip vyksta natūralus kalbos įsisavinimo procesas? Teisingai, rašymas yra paskutinis dalykas, skaitymas priešpaskutinis, o kalbėjimas trečias nuo galo.
Kas atsitinka, kai žmogus verčiamas kalbėti nauja kalba nuo pat pirmos pamokos? Jis tiesiog perkelia savo gimtosios kalbos garsų tarimą, akcentus ir struktūras į naują kalbą. O kaip dar galėtų būti? Juk jis dar nėra pakankamai girdėjęs naujos kalbos.
Kaip girdi mūsų mokiniai naują kalbą pamokų metu? Jie girdi lietuvio mokytojo kalbą su akcentu plius jie girdi savo klasiokų dar siaubingesnius bandymus. Kaip manote? Kokio kalbėjimo galima išmokti tokioje aplinkoje? Pagalvokite apie tai, kaip kalba suvalkiečiai, kaip kalba dzūkai, kaip kalba aukštaičiai ir t.t. Kas formuoja jų kalbėseną?
Kaip tradicinės mokymo sistemos auka formuluoja sakinius? Ji sugalvoja sakinį lietuviškai ir po to išverčia į anglų kalbą (kadangi mokykla nuo pat pirmos dienos verčia vaikus versti tekstus). Pasekmė – anglas neatpažįsta tokios struktūros, neatpažįsta kai kurių garsų, intonacija jam apskritai negirdėta ir galų gale jis nieko nesupranta. Tie kurie daug dirba, išsikapsto iš šitos balos ir pradeda mąstyti angliškai. Problema kaip ir išspręsta. Bet iš kitos pusės, tos priblemos galėjo ir nebūti.
Daktaras J. Marvin Brown prieš 25 metus Bangkoke pradėjo taikyti atvirštinę metodiką, kuri modeliuoja natūralų mokymosi procesą. Rezultatas – po dviejų metų darbo pagal šią metodiką ir dar dviejų metų gyvenimo Tailande, anglakalbiai šneka tailandiečių kalba taip, kad tailandiečiai kitame telefono laido gale jų neatskiria nuo vietinių gyventojų. Griuvo dar vienas mitas, kad anglakalbiai nėra “gabūs kalboms”.
Kaip jam tai pavyko? Atsakymas – ilgas tylos periodas. Studentai, besimokantys pagal ALG (Automatic Language Growth) metodiką turi tylos periodą nuo 700 iki 800 valandų. Kitas dalykas – kalbėti jie pradeda ne pagal dėstytojo komandą, o tada, kai yra tam pasiruošę ir tai paprastai įvyksta automatiškai.
Steve Kaufmann tylos periodas paprastai trunka nuo 1 iki 1,5 metų. Tai ne kažkokia teorija, kurią reikėtų įrodinėti. Rezultatai kalba patys už save. Čia – Multilingualism – in answer to Mr.Sanchez galite pažiūrėti ir paklausyti, kaip Steve Kaufmann kalba 10-čia kalbų.
Taip pat galite pasiskaityti rusės Tanios Petrovos, gyvenančios Amerikoje jau 7 metus, straipsnį apie tai, kaip akcentas įtakoja imigranto gyvenimą:
